Pasauliniame konkurencingumo indekse Lietuva šiemet, palyginti su pernai, nusileido dviem pozicijomis – į 31-ąją iš 63-ų reitinguojamų šalių. Lietuvą šiemet aplenkė didelį šuolį pademonstravusi Estija. Nors per metus pastebimai pagerinome savo pozicijas ekonomikos raidos srityje, tačiau smuktelėjome verslo efektyvumo, viešojo sektoriaus efektyvumo bei infrastruktūros vertinimo srityse.

Kaip pažymi ekspertai, Lietuvos, kaip mažos ekonomikos, reali COVID-19 įtaka ekonomikai atsispindėjo greitai. Šis indeksas tik dar kartą pabrėžia, jog Lietuva nėra tokia inertiška kaip kitos išsivysčiusios pasaulio valstybės. Estija, pavyzdžiui, nepaisant krizės šiemet reitinge pakilo per 7 pozicijas į 28-ą vietą. Kitaip tariant, panašu, kad pandemija ir ją sekanti ekonominė krizė veikia lyg padidinamasis stiklas, išryškinantis esmines valstybių konkurencingumo problemas.

Nors Lietuvos tarptautinės prekybos komponentas augo ir tarp 63-ų pasaulio valstybių čia Lietuva rikiuojasi 7-oje pozicijoje, kiti makroekonominiai šalies rodikliai nedžiugina. COVID-19 įtaka tapo itin akivaizdi tarptautinių investicijų (55-a vieta) ir nedarbo lygio (46-a vieta) komponentams. Dar daugiau, abu rodikliai gali išlikti žemesni nei prieš krizę iki 2021 m., jei Vyriausybės ekonominės paramos politika nebus veiksminga. Būtent tiesioginės užsienio investicijos galėtų vaidinti svarbų vaidmenį remiant ekonomiką krizės metu ir po jos teikiant finansinę paramą savo vietos partnerių įmonėms.

Tačiau krizės akivaizdoje reikalingas efektyviai sprendimus priimantis viešasis sektorius.  Krizė parodė, jog pagrindinis politikos formuotojų dėmesys ateinančiais metais turėtų būti skiriamas augimo kliūčių, skatinančių įmones išlikti mažomis, pašalinimui: nuo spartesnio pameistrystės programų diegimo iki mokesčių sistemos subalansavimo. Didesnės įmonės yra patvaresnės, palankesnės augimui (nuosekliai įdarbina daugiau darbuotojų ir sukuria daugiau pridėtinės vertės), moka didesnį darbo užmokestį, atneša mažiau nepastovumo darbo rinkoje ir yra produktyvesnės.

Tokia ekonominė strategija leistų įmonėms ir visai ekonomikai ateityje tapti labiau atspariai išorės šokams – kad ir tokiems nenuspėjamiems kaip COVID-19 virusas. Finansų ministerija jau parengė ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planą – „Ateities ekonomikos DNR“. Jame išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Visos šios kryptys reikalauja holistinio požiūrio, tad ir norint juos įgyvendinti, o ne tapti tik dar viena viešųjų ryšių kampanija, būtina sukurti šių tikslų įgyvendinimui palankias visapusiškas sąlygas: nuo prognozuojamos ir patikimos verslo reguliacinės aplinkos iki socialinio dialogo skatinimo. Kol kas akivaizdu, jog Lietuvai trūksta šio holistinio požiūrio.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK