Ne vienerius metus verslo atstovai, siūlę neapmokestinti darbdavių socialinių iniciatyvų darbuotojams, siūlo pakartotinai grįžti prie šio klausimo. Šįkart raginama atidžiau įvertinti ir tai, kokį poveikį mokesčių lengvatos socialinėms iniciatyvoms turėtų pandemijos ir jos padarinių ekonomikai kontekste. Siūlymą grįžti prie ne kartą svarstytų, tačiau nepriimtų, iniciatyvų pasirašė penkios didžiausios skėtinės Lietuvos verslo organizacijos.

Kreipimesi rašoma, kad darbdavių prisiimamos išlaidos už, pavyzdžiui, darbuotojo maitinimą ar transporto paslaugas kelionei į/iš darbo vietos, galėtų tapti populiaresne darbuotojų motyvavimo sistemos dalimi. Taip būtų prisidedama prie ekonominės situacijos šalyje gerinimo ir įvairių krizių įtakos šalies ekonomikai mažinimo.

Pavyzdžiui, įmonės darbuotojams darbdavių užsakomas maistas išvežimui bent iš dalies padėtų atsigauti maitinimo sektoriui. Išlaidų į darbą ir iš jo kompensavimo įtraukimas į sąnaudas padėtų spręsti darbo vietų trūkumo mažesniuose miestuose ir rajonuose problemą, o gyvenamojo ploto nuomos išlaidų kompensavimas paskatintų darbdavius priimti daugiau darbuotojų iš atokesnių vietovių ir mažintų nedarbą regionuose.

Verslo organizacijos kreipimesi pažymi, kad „Atsižvelgiant į tai, kokias pasekmes ekonomikai sukėlė šalyje paskelbta ekstremali situacija ir karantinas dėl COVID-19, manome, kad tuo atveju, jeigu pasiūlymai dėl darbuotojų gaunamų naudų būtų buvę priimti jau anksčiau, maitinimo įstaigoms nebūtų reikėję stabdyti veiklos, o tęstinumą būtų padėjęs užtikrinti darbdavių poreikis maitinti darbuotojus. Tokiu atveju susidarytų „win-win“ situacija, kai darbdaviai galėtų motyvuoti darbuotojus, neišleisdami reikšmingų sumų darbuotojams nematomai mokesčių (GPM ir Sodros) daliai, o į valstybės biudžetą surenkamo PVM nuo maitinimo paslaugų dydis drastiškai nesumažėtų.”

Verslo organizacijos atkreipia dėmesį, kad visų tokių pajamų suma su darbuotojo apmokestinamu darbo užmokesčiu turėtų būti susiejama protingai (pvz., ne daugiau, kaip x procentų nuo apskaičiuoto metinio darbo užmokesčio).

Taip pat įtrauktas pasiūlymas, kad visos įmonių sąnaudos, skirtos kovai su COVID-19, būtų priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, nepriklausomai nuo to, ar įmonės galiausiai turėjo panaudoti tokias priemones ar ne. Tarkime, jeigu yra paruošta izoliavimosi patalpa, tačiau jos praktiškai neprireikė, nes niekas iš darbuotojų neužsikrėtė, nebuvo rizikos minimalaus darbuotojų skaičiaus išlaikymui ir įmonės veiklos tęstinumui grėsmės nebuvo, turėtų būti laikoma, kad ir izoliavimosi patalpų įrengimas buvo susijęs su įmonės ekonomine nauda.

Susiklosčius sudėtingai ekonominei situacijai, socialinių iniciatyvų skatinimo priemonės labai padėtų verslui veikti skaidriai, skatintų tęsti veiklą, išlaikyti esamas ir steigti naujas darbo vietas, mažintų nedarbą regionuose, skatintų Lietuvos ekonomiką. 

Pasiūlymą dėl darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo pasirašė asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija bei Lietuvos verslo konfederacija.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK