Lpk Logo Lt

Pandemija įtakos neturėjo: biotechnologijų sektorius pernai augo sparčiausiai per pastarąjį dešimtmetį

2021 06 16

Pernai Lietuvos biotechnologijų sektorius augo beveik 87 proc. Šio sektoriaus įmonių pajamos sudarė arti 2 mlrd. eurų, o sukurta pridėtinė vertė – apie 2,5 proc. šalies BVP. Vienas biotechnologijų sektoriaus darbuotojas 2020 m. sugeneravo 780 tūkst. eurų pajamų – 2019 m. šis skaičius siekė 500 tūkst. eurų. Bendrai per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos biotechnologijų sektoriaus pajamos išaugo devynis kartus – nuo 226 mln. eurų 2010 m. iki beveik 2 mlrd. eurų 2020 m. Pernai vien privačiame biotechnologijų sektoriuje dirbo apie 2500 darbuotojų, rašoma Lietuvos biotechologų asociacijos (LBTA) pranešime

Biotechnologijos – vienas produktyviausių ir patraukliausių ekonomikos sektorių

„Lyginant su ankstesniais metais, šis pajamų augimo šuolis išties įspūdingas. Lietuvos biotechnologijų sektoriaus pajamos kasmet stabiliai auga, tačiau 2019 metais jos pirmą kartą perkopė milijardą eurų, o pernai pasiekė beveik du milijardus. Tai patvirtina, kad biotechnologijų ir gyvybės mokslų sektorius yra vienas sparčiausiai augančių ir produktyviausių ekonomikos sektorių Lietuvoje, o kasmet augantis šią sritį besirenkančių studentų ir privačiame sektoriuje dirbančių žmonių skaičius rodo didžiulį šios srities patrauklumą ir potencialą. Galime pasidžiaugti, kad COVID-19 pandemija nepakenkė sektoriaus augimui, netgi priešingai – pernai nemažai Lietuvos biotechnologijų įmonių svariai prisidėjo prie pandeminės situacijos valdymo, o kai kurios pradėjo naujų produktų kūrimą, testavimo rinkinių bei vakcinų komponentų gamybą“, – sako LBTA prezidentas Tomas Andrejauskas.

Biotechnologijos patenka tarp prioritetinių Lietuvos ekonomikos sektorių. Lietuvos sumanios specializacijos strategijoje, kurioje nustatyti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų prioritetai, kartu su sveikatos technologijomis išskiriamos ir biotechnologijos. Valstybės patvirtintose strateginėse gairėse įtvirtintas siekis, kad gyvybės mokslų sektorius iki 2030 m. sukurtų 5 proc. nuo BVP. Pasak LBTA prezidento, ši ambicija yra reali, tačiau be valstybės pagalbos vien privatus sektorius to nebus pajėgus padaryti. Biotechnologijos yra ypač imlios investicijoms, o jų atsiperkamumo laikotarpis santykinai ilgesnis, todėl, pasak T. Andrejausko, norint 2030 m. pasiekti 5 proc. sektoriaus indėlį į BVP, jau šiandien reikia pradėti intensyviai investuoti į sektoriaus ir jo inovacijų plėtrą. Pasiekusi minėtą skaičių Lietuva susilygintų su Singapūru ir pagal šį rodiklį taptų viena globalių lyderių.

Išaugusi Lietuvos pramoninės biotechnologijos produkcijos vertė

Numatoma, kad Lietuvos biotechnologijų sektoriaus augimui impulsą suteiks ir pramonine, agro bei jūrine biotechnologija paremtų sprendimų paklausos augimas, kurį lemia Europos žaliasis kursas. Šiame susitarime planuojama gerokai sumažinti cheminių pesticidų, trąšų ir antibiotikų naudojimą žemės ūkyje, taip pat kovoti su tarša, kurią sukelia mikroplastikai, cheminės medžiagos ir kiti ypač žalingi taršos šaltiniai, bei taikyti kitas su bioekonomikos vystymu susijusias priemones, įskaitant reikšmingas investicijas naujojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos Horizontas“.

Lietuva Europos kontekste išsiskiria veržliu pramoninės biotechnologijos sektoriumi, kuriame padedant fermentams ir mikroorganizmams išgaunami biologiniai produktai, naudojami chemijos, maisto ir pašarų, popieriaus, tekstilės, kitose pramonės srityse, bioenergetikoje. Vadovaujantis Europos biotechnologijos pramonės įmonių asociacijos „EuropaBio“ užsakymu 2020 m. sudarytu pramoninės biotechnologijos produktų sąrašu, Lietuvos pramoninės biotechnologijos produkcijos vertė 2019 m. siekė beveik 400 milijonų eurų. Palyginti su 2010 m., jos vertė išaugo 75,6 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu ES šalyse augimas buvo gerokai mažesnis, t. y. 16,6 proc. Šių biotechnologijų poreikį suponuoja ir tai, kad Lietuva yra viena labiausiai biomasės gamybos ir jos perdirbimo sektoriuose specializuotų šalių Europoje. Tai rodo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu 2017 m. parengta Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studija.

Mokslo ir verslo potencialas

Biotechnologijų vystymo Lietuvoje potencialą parodo ir žmogiškasis kapitalas. Lietuvoje šios srities studijų programas siūlo net šeši universitetai. Remiantis LBTA šių metų kovo iš šių aukštųjų mokyklų surinktais duomenimis, medicininės, pramoninės, agro ir jūrinės biotechnologijos bei su ja susietų studijų programas studijuoja 1309 studentai, iš jų – 1009 bakalaurai ir 300 magistrantų. Kasmet šias studijas baigia daugiau nei 400 absolventų.

Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį sukurta puiki gyvybės mokslų ir biotechnologijų infrastruktūra. Nauji mokslo centrai prisideda ne tik prie talentų ugdymo, tačiau juose atliekami taikomieji moksliniai tyrimai esamoms įmonėms, neretai iš šių tyrimų gimsta startuoliai. Tačiau jiems savo technologijas ar produktus įvesti į globalias rinkas gana sunku, nes Lietuvoje vis dar trūksta jaunų įmonių inkubavimo pajėgumų ir stiprios biotechnologijų startuolių akseleravimo programos.

Pasak T. Andrejausko, siūloma iš esmės keisti šio sektoriaus finansavimo modelį pereinant prie misijomis grįstų inovacijų programų-konsorciumų. Šie konsorciumai investuotų į taikomųjų mokslų komercinimą, o juose aktyviai bendradarbiautų mokslo įstaigos, stambios kompanijos, smulkus ir vidutinis verslas, startuoliai. Toks modelis yra pasiteisinęs daugelyje šalių, tad, LBTA prezidento manymu, padėtų pasiekti strateginį šalies tikslą, t. y. sektoriaus indėlį į BVP padidinti iki 5 proc.

LBTA vienija 25 įmones, kurios gamina ir kuria biotechnologinius produktus bei teikia paslaugas gyvybės mokslų sektoriuje, taip pat 9 mokslo ir studijų įstaigas, vykdančias fundamentinius ir tiriamuosius mokslinius tyrimus biotechnologijų srityje, įskaitant ir individualius tyrėjus, aktyviai dalyvaujančius biotechnologijų srities moksliniuose tyrimuose.

LBTA tikslas – skatinti biotechnologijos mokslą ir platesnį jo pritaikymą Lietuvos ekonomikoje sprendžiant globalias aplinkosaugos ir gyvenimo kokybės iššūkius. LBTA išskiria gyvybės mokslus, medicinos technologijas ir bioekonomiką kaip prioritetines veiklos sritis.

Susijusios naujienos

E. Stonkutė: Kinijos iššūkis Europai

2024 03 27
Egle Stonkute 2 Scaled 1

V. Janulevičius: Du scenarijai, arba kodėl šį pavasarį mu...

2024 03 21
Eugene Zhyvchik Utcj1rkzsxo Unsplash

LPK jungiasi prie biotechnologijų pramonės atstovus vieni...

2024 02 26
Img 3320
Archyvas, ekonomika, LBTA, Lietuvos biotechnologų asociacija, LPK narių naujienos Biotechnologijos, Tomas Andrejauskas"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"signature":"9874198ac12149bb29a3740491eeb18e","user_id":2,"time":1711471143,"lang":"lt","post__not_in":[1926],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, ekonomika, LBTA, Lietuvos biotechnolog\u0173 asociacija, LPK nari\u0173 naujienos Biotechnologijos, Tomas Andrejauskas","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="501">

Įrašykite paieškos frazę: