Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienintelė šalyje kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 150 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą (PLI). Šią savaitę atliktas 2016 m. I ketvirčio PLI rodo pozityvias pramonės įmonių vadovų nuotaikas – bendrasis indeksas siekia 63 punktus.

Pateikiame 2016 m. I ketv. PLI santrauką:

Lyginant su 2015-ųjų metų paskutiniu ketvirčiu pramonės lūkesčių indeksas 2016 m. I-ąjį ketvirtį krito 6 punktais, tačiau bendrasis pramonės lūkesčių rodiklis išliko stabilaus augimo zonoje:  prognozė pirmam 2016 m. ketvirčiui siekia 63 punktus. Pagrindinės priežastys, kodėl lūkesčių rodiklio augimas sąlyginai sulėtėjo, – nepasiteisinę prekybos į užsienio rinkas lūkesčiai, dėl kvalifikacijos trūkumo bei minimalaus darbo užmokesčio kėlimo sulėtėjusi darbuotojų samda.

Pagrindinės priežastys, kodėl lūkesčių rodiklio augimas sąlyginai sulėtėjo, – nepasiteisinę prekybos į užsienio rinkas lūkesčiai, dėl kvalifikacijos trūkumo bei minimalaus darbo užmokesčio kėlimo sulėtėjusi darbuotojų samda.

Didžiausią įtaką bendram lūkesčių rodikliui turėjo metalų, mašinų ir įrenginių bei medienos ir baldų pramonės sektorių lūkesčių kritimas atitinkamai 12 punktų ir 8 punktais, bei chemijos pramonės lūkesčių kritimas 7 punktais. Kituose pramonės sektoriuose išlieka nežymūs lūkesčių indekso pokyčiai. Metalų, mašinų ir įrenginių pramonėje lūkesčių pakitimus lėmė nežymiai sumažėjęs naujų ilgalaikių užsakymų kiekis, kuris užtikrina stabilumą įmonėse, bei nekylanti vidaus paklausa. Medienos ir baldų pramonėje didžiausią įtaką darė darbuotojų samdos sulėtėjimas: medienos perdirbimo įmonės jau keletą metų kelia kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą ir vidutiniame laikotarpyje numato galimybę investuoti į gamybos įrangą, pakeisiančią žmogaus darbo jėgą,  išlaikant dabartines darbo vietas ir apmokant esamus darbuotojus dirbti su nauja įranga.

Dėl augančio minimalaus atlyginimo bei kapitalo investicijų į įrangą, produkcijos gamybos išlaidos turėtų augti. Bendras produkcijos kainų rodiklis augo 13 punktų ir rodo, jog artimiausiu metu defliacinės būsenos kainos turėtų pradėti stabilizuotis esamuose rėžiuose. Didelės įtakos bendram infliacijos rodikliui turi prekių, transporto ir elektros, dujų ir kito kuro kainų pokyčiai.

Pramonės įmonės tikisi, kad žaliavų kainos stabilizuosis ir pradės kilti – tai rodo bendras žaliavų kainų rodiklis siekiantis 50 punktų. Daugelis pramonės šakų tikisi dabartinių kainų nusistovėjimo. Ženklesnis lūkesčių rodiklio pokytis matomas chemijos pramonėje, kur indeksas krito nuo 59 punktų bazės iki 50 punktų, bei elektronikos pramonėje pastebėtas staigus kritimas 20-čia punktų: nuo 62 iki 42. Tam didžiausią įtaką turėjo energetinių išteklių, vario ir kitų metalų ženklus kainos kritimas.

Nors naujų eksporto rinkų atvėrimas – mažesnis, nei tikėtasi, naujų rinkų paieškos tęsiasi. Svarbių Lietuvos prekybos partnerių ūkio augimo perspektyvos vertinamos palankiai. Daugiausia vilčių dedama į Šiaurės Amerikos, Azijos ir Pietų Europos rinkas, mažiausiai – į Rusijos ir NVS šalių rinkas. 2015 m. IV-ąjį ketvirtį eksporto rinkų klausimu buvę pozityviai nusiteikę maisto ir gėrimų pramonės įmonių atstovai savo lūkesčius 2016 m. I-ąjį ketvirtį atitinkamai didino 17 punktų. Tokį požiūrį galėjo suformuoti augantys lūkesčiai išnaudoti naujai atsiveriančias Rytų rinkas bei sėkminga prekybos ekspansija į JAV. Statistika rodo, kad pieno produkcijos eksportas augo beveik 7 kartus lyginant vien 2015 m. III ketv. duomenis su 2014 m. III ketv. duomenimis. Matant perspektyvas eksporto srityje, bendras pramonės eksporto lūkesčių indeksas kilo ženkliai – nuo 64 iki 74 punktų.

Nors naujų eksporto rinkų atvėrimas – mažesnis, nei tikėtasi, naujų rinkų paieškos tęsiasi. Svarbių Lietuvos prekybos partnerių ūkio augimo perspektyvos vertinamos palankiai. Daugiausia vilčių dedama į Šiaurės Amerikos, Azijos ir Pietų Europos rinkas, mažiausiai – į Rusijos ir NVS šalių rinkas.

Vartotojų pasitikėjimo indeksas po penkių mėnesių kritimo vėl pradėjo augti ir gruodžio mėnesį siekė -7 punktus. Skirtinguose vidaus rinkos sektoriuose matomas vartojimo augimas taip pat pozityviai nuteikia ir pramonės įmones. Vidaus paklausos perspektyvos rodiklis, siekiantis 57 punktus, rodo, jog tikimasi augimo ir vidaus rinkoje. Palankias sąlygas vidaus rinkos paklausai sudarė vartotojų perkamosios galios augimas ir galimai optimistinės nuotaikos dėl energetinių produktų kainų kritimo.

Lūkesčiai dėl naujų darbuotojų paklausos labiausiai keisis maisto ir gėrimų bei metalų, mašinų ir įrenginių sektoriuose. Bendra visų pramonės įmonių nuotaika – išlaikyti esamą darbuotojų skaičių. Bendrasis lūkesčių indeksas krito 8-iais punktais ir dabar siekia 51 punktą. Didžiausią įtaką tokiam rodiklių pokyčiui galime įžvelgti materialiųjų investicijų didėjimo statistikoje. Dėl problematiškų kvalifikuotų darbuotojų paieškų bei kylančio minimalaus atlyginimo, įmonės linkusios turimus žemiausios kvalifikacijos darbuotojus apmokyti ir kelti darbo vietų pridėtinę vertę nekvalifikuotą darbo jėgą keičiant įrenginiais. Tokia tendencija išlieka visuose sektoriuose, išskyrus elektronikos pramonę, kurioje žemos kvalifikacijos darbuotojų skaičius mažas, o aukštąsias technologijas išmanančių darbuotojų poreikis – didžiausias.

Dėl problematiškų kvalifikuotų darbuotojų paieškų bei kylančio minimalaus atlyginimo, įmonės linkusios turimus žemiausios kvalifikacijos darbuotojus apmokyti ir kelti darbo vietų pridėtinę vertę nekvalifikuotą darbo jėgą keičiant įrenginiais.

Visos pramonės šakos darbo užmokesčio perspektyvas vertino teigiamai – bendrasis indeksas siekia 60 punktų ir rodo stabilų atlyginimų augimą.

Esant dideliam neapibrėžtumui rinkose įmonės vis dar prieštaringai žiūri į papildomą skolinimąsi. Skolinimosi rodiklio reikšmė paskutinį ketvirtį nukrito 2 punktais ir siekia 50 punktų ribą. Kaip ir 2015 metų paskutiniame ketvirtyje, 2016 m. pradžioje verslo ryžtas skolintis išlieka mažas. Šiuo metu įmonių plėtra vykdoma sukauptomis nuosavomis lėšomis. Atsiradusios ES investicijų galimybės taip pat paskatino įmones papildomai investuoti į gamybos procesus bei įrenginius, tačiau trumpajame laikotarpyje išliekantis neapibrėžtumas neskatina pramonės įmonių varstyti bankų duris ir pradėti skolintis.

2016-ieji parodys, kokią ekonomikos raidą matysime vidutiniame laikotarpyje ateityje. Metų pradžioje vyraujančios aukščiausio lygio Lietuvos pramonės įmonių vadovų nuotaikos ir lūkesčiai – pozityvūs, o tai reiškia, kad Lietuvos ekonomika atsistato ir tikimasi stabilaus ekonomikos augimo, paremto eksporto rinkų plėtra, aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų kiekio ir darbo užmokesčio didėjimu, kylančios vidaus rinkos paklausa bei įmonių investicijomis į konkurencingą gamybą.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai