Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad vis mažiau abiturientų renkasi laikyti fizikos, chemijos ir matematikos egzaminus. Nuo 2016 m. matematikos laikančiųjų skaičius sumažėjo apie 14 proc., fiziką nuo tų pačių metų laiko ketvirtadalis mažiau abiturientų. Tačiau didžiausią nerimą kelia chemija: per pastaruosius penkerius metus šio egzamino laikančiųjų sumažėjo dviem trečdaliais.

„Galima įžvelgti labai rizikingą tendenciją – gyvename nuolatinių pokyčių etape, įvairios gamybos, paslaugų įmonės nuolat ieško sprendimų kaip optimizuoti savo veiklą, kuriamos naujos technologijos, todėl šių egzaminų nesirinkimas rodo, kad ir vėl sulauksime mažiau stojančiųjų į inžinerines, gamtos mokslų specialybes ir neturėsime darbo rinkoje specialistų, gebančių dirbti su naujomis technologijomis“, – pažymi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, švietimo politikos komiteto pirmininkas Gintautas Kvietkauskas.

Tam tikras problemas darbo rinkoje matome jau dabar: laisvų darbo vietų skaičius šiuo metu siekia 21 tūkst. ir tai yra didžiausias skaičius nuo 2008 m. Daugiausiai darbuotojų trūksta pramonės sektoriuje (19 proc.), transporto sektoriuje (15,5 proc.), viešojo valdymo (15,5 proc.) ir prekybos sektoriuose (11,8 proc.). O didžiausią darbuotojų poreikį tarp pramonės šakų šiuo metu jaučia kompiuterių ir elektronikos pramonė, chemijos pramonė, maisto pramonė.

Būtent matematikos, fizikos, chemijos egzaminai ir yra reikalingi moksleiviams, stojantiems į specialybes, kurios yra reikalingos technologijų, mechanikos ir elektronikos, chemijos sektoriuose. Jau ir dabar pastebima, kad technologijų mokslų studentų skaičius universitetuose nuo 2015 m. sumažėjo apie 40 proc., kolegijose – beveik 4 kartus. Neigiamos tendencijos pastebimos biomedicinos mokslų srityje: šios mokslo šakos studentų skaičius universitetuose sumažėjo 15 proc., kolegijose – 5 proc.

LPK viceprezidentas G. Kvietkauskas pažymi, kad niekam nėra naujiena, kad iki 2025 metų 90 proc. visų profesijų reikalaus tam tikro lygmens skaitmeninių žinių, todėl būtina skirti dėmesį fizinių ir technologinių mokslų populiarinimui. LPK nuolat kalba apie tai, kad darbo rinkai trūksta STEAM sričių specialistų, o mūsų mokymo sistema nėra orientuota į tai, kad didinti moksleivių susidomėjimą šių sričių studijomis ir karjera dar mokykloje.

LPK ne kartą akcentavo švietimo prasmę valstybės ekonomikos augimui ir siūlė užtikrinti efektyviai veikiančios profesinio orientavimo – karjeros planavimo sistemos – sukūrimą ir įtvirtinimą, įtraukiant į šį procesą vaikus, tėvus ir verslo atstovus, skiriant dėmesį fizinių ir technologinių mokslų populiarinimui.

Jau šiandien yra aišku, kad po dešimties metų pramonei reikės žaliosios krypties, pavyzdžiui, vandenilio technologijų inžinierių, tačiau švietimo sistemoje apie tai nekalbama ir specialistai nėra ruošiami.

Taip pat būtina stiprinti ugdymą apie žaliąsias technologijas ir inovacijas – energijos vartojimo efektyvumą, aplinkosaugą, tvarų medžiagų naudojimą darbo vietose ir skaitmeninimą. Šie įgūdžiai būtų naudingi ne tik darbo rinkoje, bet ir skatinant atsakingą vartojimą ir gyvenseną.

Be to, LPK siūlo gerinti studijų programų darną su ekonomine aplinka, užtikrinant, kad absolventai turėtų išsilavinimą ir įgūdžius, reikalingus sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje. Valstybė turi skirti išskirtinį dėmesį moksleivių įgūdžiams, kurių reikia pramonei transformuojantis į aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų, globaliai konkurencingą, tvarią pramonę bei būtinus skaitmeninei ekonomikos transformacijai ir įmonių bei viešojo sektoriaus skaitmenizacijai, aplinką tausojančių, tvarių verslo modelių taikymui visuose ekonomikos sektoriuose.

Privalo būti skiriamas didesnis valstybės dėmesys mokytojų rengimui ir ugdymo turiniui, bendradarbiaujama su technologijų kūrėjais, kurie gali prisidėti prie fizinių ir technologijų mokslų populiarėjimo ir struktūrinio nedarbo problemų sprendimo

Reikalingi skubūs sprendimai, nes jau dabar matome akivaizdžią takoskyrą tarp abiturientų pasirinkimo ir darbo rinkos poreikių. Turime nepamiršti, kad moksleiviai sprendimus dėl savo profesijos priima 10 klasėje, todėl šiandien įgyvendintų pokyčių rezultatus pamatysime tik po 8-10 m. Dabartinių pokyčių amžiuje, kai taip sparčiai kinta technologijos ir mokslas, delsimas priimti reikiamus sprendimus gali turėti neigiamos įtakos visam mūsų ekonomikos konkurencingumui.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai

16 Sep

Konferencija „Naujo...

  • Konferencija „Naujos verslo realijos sankcijų ir AML pasaulyje: ar tai svarbu tik finansų įstaigoms?“