Vasario 11 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatytas turizmo lūkesčių indeksas, kuris atskleidė mažėjančią laisvalaikio turistų tendenciją, kuri pakeičiama verslo turistų banga. Turizmo lūkesčių indeksas – tai turizmo sektoriaus tendencijų prognozė ateinančiam pusmečiui. Šiame tyrime dalyvauja 83 didžiausios Lietuvos turizmo sektoriui priskiriamos įmonės ir organizacijos.

Lietuvos turizmo lūkesčiams prognozuojamas augimas, nors ir nuosaikus. Lūkesčių augimą labiausiai veikia viešbučių ir SPA paslaugas teikiančių verslų lūkesčiai dėl laukiamo svečių skaičiaus augimo. Turistų iš Rusijos sulaukti tikimąsi gerokai mažiau dėl Rusijos-Ukrainos politinės krizės ir nuvertėjusio rublio. Ši kaimynystėje esanti komplikuota geopolitinė situacija taip pat gali atbaidyti ir turistus iš Vakarų. Tačiau tikimasi, jog bendras turistų skaičius didės dėl pasaulinės žiniasklaidos dėmesio įsivedus eurą bei ką tik pasibaigusio Lietuvos pirmininkavimo ES taryboje ir tai kompensuos netekimus dėl miglotos situacijos kaimynystėje.

Bendras viešbučių sektoriaus rezultatas yra geresnis, tad tendencijos nusimato optimistinės. Kelionių agentūros ir ekskursijų organizatoriai tikisi sulaukti mažiau turistų iš Rusijos dėl Rusijos kelionių operatorių bankrotų. Pagrindinių kempingų atstovai ir toliau sutartinai prognozuoja didesnį lankytojų skaičių, tačiau šį pusmetį neplanuoja plėstis. Kempingų atstovai tikisi sulaukti daugiau lankytojų iš Latvijos, Vokietijos, Skandinavijos, Olandijos ir Šveicarijos. Kaimo turizme kiek liūdnesnė situacija – dvigubai daugiau respondentų prognozuoja užsakymų mažėjimą. Tai gali lemti padidėjęs žmonių taupymas dėl įvesto euro, nes pagrindiniai kaimo turizmo klientai yra lietuviai.

Turizmo tendencijos Lietuvoje reikšmingai keičiasi – verslo turistų augimas ėmė augti sparčiau lyginant su laisvalaikio ar kitais tikslais atvykstančiais turistais. Labiausiai tikimąsi šio segmento turistų srauto augimas iš Norvegijos bei Švedijos. Dėl šios priežasties atsiranda poreikis skandinavų kalbomis pateikiamos informacijos Lietuvoje. Beveik pusė respondentų pabrėžė, jog elektroninės rinkodaros priemonės (tokios, kaip interneto svetainės, programėlės išmaniesiems telefonams, video ir pan.) privalo būti tobulinamos ir vystomos šia linkme. Kita egzistuojanti problema tai užsienio politika susijusi su vizų gavimu NVS šalių piliečiams.

„Kempinski Hotel Cathedral Square“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Birutė Leimontaitė taip pat pabrėžė kintančias turizmo tendencijas Lietuvoje – kartu su išaugusiomis investicijomis padaugėjo ir verslo turistų Lietuvoje. Konferencinis turizmas, pasak B. Leimontaitės, yra svarbiausias dabartinis segmentas turintis didelį potencialą. Šiam segmentui ypač yra svarbūs tiesioginiai skrydžiai į Lietuvą, gera infrastruktūra, viešbučių, restoranų aptarnavimas. Turi būti daugiau investuojama į Lietuvos matomumą internetinėje erdvėje norint išlaikyti Lietuvos konkurencingumą viso pasaulio atžvilgiu. Anot B. Leimontaitės Skandinavijos šalys (ypač Norvegija ir Švedija) tampa labai svarbia rinka. Šie verslo turistai yra mokūs, tačiau turintys ribotą laiką, tad jiems labai svarbu yra konsjeržo paslaugos, kurios retai siūlomos Lietuvos viešbučiuose.

Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė pabrėžė rublio nuvertėjimo svarbą Lietuvos turizmui. Turistų iš Rusijos skaičius mažėja ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Europoje, todėl dėmesys turi būti nukreiptas į kitas rinkas. Tai padaryti galima plečiant reklamos priemones. Ž. Gavelienė taip pat pabrėžė vizų gavimo problemą – tokiose šalyse, kaip Rusija ar Baltarusija reikalinga daugiau vizų centrų.

Statistika kartu su respondentų lūkesčiais atskleidė didžiausią problemą, kuri yra svarbus faktorius neigiamai veikiantis visą turizmo sektorių – tai yra mažėjantys turistų srautai iš Rusijos dėl nestabilios geopolitinės situacijos. Dėmesys turi būti perorientuotas į alternatyvias rinkas norint sumažinti esamus ir būsimus netekimus. Kitas svarbus pokytis tai besikeičiančios turistų tendencijos. Turizmo sektorius turi atkreipti dėmesį į šį pokyti ir daugiau orientuotis į verslo turistų segmentą, didinti Lietuvos konkurencingumą globalioje turizmo rinkoje, investuoti į reklamą ir elektroninių rinkodaros priemonių plėtrą.

***

Turizmo lūkesčių indeksas (TLI) prognozuoja Lietuvos turizmo sektoriaus tendencijas ateinančiam pusmečiui. Tyrime orientuojamasi į atvykstamąjį turizmą bei vietos keliautojus, t.y. siekiama išsiaiškinti Lietuvoje turistus aptarnaujančių įmonių veiklos tendencijas, kadangi tai lemia nacionalinio biudžeto pajamas bei sudaro prielaidas plėtotis įvairioms kitoms ekonominės veiklos rūšims. Turizmo sektorius sudaro apie 5 proc. Lietuvos BVP.

Tyrime dalyvavo 83 pagal apyvartą didžiausios Lietuvos turizmo įmonės: kempingai, kaimo turizmo sodybos, kelionių agentūros ir ekskursijų organizatoriai, viešbučiai ir SPA paslaugų teikėjai.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai