Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) jau ne kartą teikė savo nuomonę dėl siūlymų keisti Darbo kodekso 138 straipsnį. Šiuo metu yra užregistruoti bent 3 skirtingi įstatymo projektai. Visais jais siekiama reikšmingai išplėsti „mamadienių“ ir „tėvadienių“ apimtis. LPK ragina atlikti kaštų ir naudos analizę: darbdaviams sprendimai dėl papildomų  „mamadienių“ ir „tėvadienių“ reikš papildomą naštą, kurios dydis daugiau nei 250 mln. eurų per metus. Taip pat kyla pagrįstų abejonių ar papildomi laisvadieniai tėvams yra geriausias būdas investuoti į darbuotojus, ypatingai kai vis daugiau privilegijų gauna tik viena visuomenės grupė?

Šiandien Trišalėje taryboje svarstomas projektas,  kuriuo numatoma „mamadienius“ ir „tėvadienius“ suteikti šeimoms, auginančioms vieną ir daugiau vaikų iki 16 m. Taip pat teikiamas dar vienas projektas, kuriuo siekiama suteikti papildomą vieną laisvą dieną ne tik tėvams, auginantiems vaikus, bet ir visiems darbuotojams, turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, o taip pat turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kurie serga sunkiomis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių ligų sąrašą arba  turintiems tėvus (arba vieną iš jų), kuriems 75 metai ir daugiau.

LPK primygtinai siūlo atlikti nepriklausomą, pagrįstą kaštų ir naudos analizę ir įvertini, ar „mamadienių“ ir „tėvadienių“ apimčių didinimas gerins santykių kokybę šeimose ir pasieks įstatymo projektų deklaruojamus tikslus. Būtina atsižvelgti į faktą, kad siūlomas reguliavimas Lietuvos verslui sukels reikšmingus papildomus kaštus, o taip pat sukurs poreikį samdyti papildomus darbuotojus mažu etatu rinkoje, kur itin trūksta darbuotojų net ir siūlant pilną etatą. LPK mano, kad yra geresnių būdų investuoti į darbuotojų gerovę nei kad suteikti papildomus laisvadienius išskirtoms visuomenės grupėms, diskriminuojant kitas grupes ir paneigiant jų teises į darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimą.

LPK atliko siūlomo įstatymo projekto sukeliamų kaštų analizę, kuri padėjo geriau įvertinti siūlomo įstatymo projekto poveikį: Lietuvoje 165,6 tūkst. šeimų augina 2 arba daugiau vaikų. Šiuo metu „mamadieniais“ ir „tėvadieniais“ gali pasinaudoti apie 97 tūkst. namų ūkių. „Mamadieniais“ ir „tėvadieniais“ mokamas pilnas atlyginimas, todėl šio reguliavimo kaštai pilna apimtimi tenka darbdaviams. Dabartinė „mamadienių“ ir „tėvadienių“ sistema darbdaviams kainuoja apie 146 mln. Eur per metus. Jeigu būtų nuspręsta „mamadienius“ ir „tėvadienius“ suteikti šeimoms, auginančioms vieną ir daugiau vaikų iki 16 m. priėmus šį teisės aktą tiesioginiai kaštai darbdaviams išaugtų mažiausiai papildomai 100 mln. eurų per metus  – iki 250 mln. eurų per metus

Šiuo metu gamybos įmonėms itin trūksta darbuotojų, todėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“ suteikimo išplėtimas lems, kad per mėnesį bus dirbama mažiau laiko nei anksčiau, o tai netiesiogiai dar labiau didins darbuotojų poreikį, arba mažins įmonės pagaminamos produkcijos kiekį. Įstatymo pakeitimo iniciatoriai nepateikė jokių argumentų, kodėl šie kaštai turėtų būti perkelti Lietuvos verslo įmonėms, kurios šiuo metu susiduria ne tik su didėjančiomis, transporto, elektros ir dujų kainomis, sukeliančiomis konkurencingumo problemas eksportuojančioms įmonėms, bet ir su dideliu darbuotojų trūkumu.

Pasak šio siūlymo iniciatorių, pagrindinės įstatymo projektą paskatinusios priežastys yra susijusios su poreikiu užtikrinti didesnes galimybes derinti šeiminius poreikius su darbo įsipareigojimais, skatinti tėvus kokybiškai rūpintis savo vaikais ir skirti jiems kuo didesnį ir kokybiškesnį dėmesį. LPK nuomone, profesinių ir asmeninių įsipareigojimų derinimas reikalauja kur kas kompleksiškesnių priemonių nei papildomų laisvadienių suteikimas daliai vaikus iki 16 m. auginančių tėvų. Visi pateikti argumentai yra per daug generalizuojantys ir stinga pagrindimo, mokslinių įrodymų. Asmeninio gyvenimo ir darbo balansas pasiekiamas ne vien tėvams suteikiant laisvadienius, bet priklauso nuo darbuotojo pasitenkinimo darbu, darbo sąlygų lankstumo, paslaugų vaikams prieinamumo valstybėje ir kitų priemonių komplekso. Manome, kad artimo ryšio su paaugliais vaikais skatinimo priemonės turėtų būti orientuotos į kitus galimus ir svarstytinus metodus, o ne papildomus laisvadienius tėvams, kai vaikai tuo metu yra mokymo įstaigose, dalyvauja popamokinėje veikloje.

Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Trišalės tarybos posėdyje pristatė savo atliktą tyrimą – nė vienoje ES valstybėje narėje nėra suteikiama tokios apimties papildomų atostogų tėvams. Du vaikus auginantys tėvai Lietuvoje gauna papildomas 12 dienų laisvadienių per metus, o auginantys tris ir daugiau – net 24 papildomus laisvadienius per metus. Tuo tarpu, kai Estijoje tėvai gauna 3 arba 6 d. d. papildomų laisvadienių per metus, o Lenkijoje – 16 valandų arba 2 k. d. papildomų laisvadienių per metus, Latvijoje darbuotojams auginantiems tris vaikus suteikiamos papildomos 3 dienos prie kasmetinių atostogų, o turintiems mažiau nei tris vaikus viena darbo diena.

Siekiant tikslo pagerinti galimybes darbuotojams derinti darbo ir šeimyninius įsipareigojimus, reikalingas kompleksinis požiūris, socialinių paslaugų, infrastruktūros gerinimas (pvz. darželių steigimas). Valstybės politika, siekianti didinti gimstamumą valstybėje, turėtų turėti aiškius finansavimo šaltinius ir neturėtų būti vykdoma vien tik  darbdavių sąskaita. Pasirinkta brangi priemonė – laisvadieniai – jokiu būdu nėra pakankamas elementas gimstamumui skatinti. Raginame atlikti aiškius tyrimus prieš eksperimentuojant ir teikiant įstatymo projektus, kurių poveikio vertinimas nėra atliktas.

LPK pasisako prieš  „mamadienių“ ir „tėvadienių“ sistemos išplėtimą, o jeigu LR Seimas tokį reglamentavimą mato kaip esminį ir būtinai reikalingą, yra įsitikinęs tokio projekto tikslingumu ir poveikio nauda, finansavimas turi būti skirtas iš valstybės lėšų, numatytų socialinei apsaugai.

LPK nuomone, siūlymai keisti Darbo kodekso 138 str. ne tik yra pertekliniai, diskriminuojantys kitas grupes, kurioms įstatymas nesuteiktų papildomų laisvadienių, bet ir kuria precedentus, kai įstatymo projektai teikiami neatlikus poveikio vertinimo, neįvertinus ekonominių pasekmių, ypatingai, kai jos tenka ne valstybei, bet verslui.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai