Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas dalyvavo diskusijoje apie Europos Sąjungos ateitį su Europos Parlamento Pirmininko pavaduotoja Roberta Metsola ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininke Radvile Morkūnaite-Mikulėniene. Diskusijoje paliesti tiek verslui, tiek visai valstybei aktualiausi kausimai: Europos saugumo politika ir su ja susiję migracijos politikos klausimai, jaunimo ateitis Europoje, Europos ekonomikos atsigavimas ir Europos žaliasis kursas.

Kalbėdamas diskusijoje LPK viceprezidentas pažymėjo, kad gyventojų užimtumo ir nedarbo lygio rodiklių statistika neramina. Bedarbių skaičius Lietuvoje stabiliai nemažėja, laisvų darbo vietų registruojama vis daugiau. Siekiant spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas ir iššūkius, susijusius su demografine Lietuvos situacija, turime peržiūrėti Lietuvos migracijos politiką ir procesus. Dalis Lietuvoje dabar esamų nelegalių migrantų galėtų būti integruoti į mūsų darbo rinką, nes tarp jų tikrai yra ir tam tikrų sričių specialistų, bet būtina bus spręsti kalbos barjero klausimus.

Diskusijoje buvo atkreiptas dėmesys, kad COVID-19 kontekste pokyčiai darbo rinkoje paveikė jaunimą neigiama prasme. Norint sėkmingai integruoti jaunimą į darbo rinką ir spręsti ilgalaikes jaunimo nedarbo problemas, valdžios institucijoms būtina sukurti lanksčias švietimo ir mokymo sistemas, atsižvelgiant į skaitmeninę transformaciją ir ekologiškumą, leidžiančias jaunimui įgyti būtina išsilavinimą, kompetencijas ir profesines žinias.

Pasak M. Gudo, jaunimo aktyvus pritraukimas į darbo rinką ir jų įgalinimas veikti šiuo metu yra išgyvenimo klausimas regionams. Ne tik Lietuva, bet ir visa Europa susiduria su ta pačia problema – mažieji miestai merdi, jų ateitis bus miglota, jeigu nerasime sprendimų, kaip šį šiuos miestelius sugrąžinti jaunimą gyventi, kurti ateitį su šeimomis ir plėtoti verslą.

Kalbant apie klimato politiką, pabrėžta, kad valstybės narės žaliąją transformaciją turi paversti ekonomikos augimo varomąja jėga. Tam kad žalioji transformacija taptų tikru ekonomikos augimo varikliu, pramonei reikia bendros anglies dioksido kainos bent jau G20 formate, investicijų į technologijas investicijos ir paskatų inovacijoms. Kaip žinia, Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės kūrimo mechanizmai ir ekonomikos struktūra nuo įstojimo į ES pasikeitė labai mažai, todėl tolimesnis Lietuvos ekonominės raidos kelias priklausys nuo to, kaip bendromis jėgomis sugebėsime transformuoti savo pramonės struktūrą į aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų pramonę.

Kalbėdamas apie žaliąją transformaciją, LPK viceprezidentas pažymėjo, kad pirmiausia turime apsispręsti kokiu keliu Europa ketina eiti, nes žalioji transformacija tam tikrais atvejais, kad ir Lietuvos didžiųjų įmonių atveju, bus labai ilgas ir brangus projektas. Europa turi išmokti pandemijos pamokas ir įvertinti dabar vykstančius procesus, kurie parodė, kad ji gali labai brangiai sumokėti ir daug prarasti atsisakiusi savo gamybos pačioje Europoje. Tad ir žaliosios transformacijos atveju klausimas keliamas tas pats – ar mes investuosime ir išsaugosime gamybą Europoje, ar gamyklas tiesiog uždarysime, bet tada klausimas esminis – kokiu keliu ketina Europa pasukti globalios konkurencijos sąlygomis?

 „Turime visi kartu nuspręsti kokios Europos norime ir kokią ateitį renkamės. Reikalinga visaapimanti diskusija, kurioje gal ir nerasime vieno teisingo apibrėžimo, gal turėsime 5 ar net 20 skirtingų matymų, bet turime visi kartu galvoti apie Europos ateitį“, – apibendrindamas pabrėžė LPK viceprezidentas M. Gudas.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai

28 Oct

Forumas „Kompetenti...

  • Forumas „Kompetentingas ir įgalintas veikti viešasis sektorius – misija įmanoma?“