LPK viceprezidentas G. Kvietkauskas: pameistrystė vienas iš būdų mažinti nedarbą
Lapkričio 15 d. įvyko verslo, profesinių mokyklų, Švietimo, mokslo ir sporto bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų ir Užimtumo tarnybos atstovų diskusija apie profesinio mokymo pameistrystės forma skatinimą.
Susitikime buvo diskutuojama, kokie veiksmai būtini, kad pameistrystė veiktų sėkmingiau. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidento G. Kvietkausko, būtina didinti pameistrystės kaip mokymo formos, žinomumą tiek tarp verslo, tiek ir tarp mokinių. Labai svarbu ugdyti profesijos mokytojus, suteikiant jiems darbui reikalingus įgūdžius ir parengiant mokymo procese dirbti su verslo įmonėmis. Būtina mažinti administracinę naštą verslui, svarstyti finansinių paskatų ir pagalbos įgyvendinant pameistrystę sistemas.
LPK viceprezidento teigimu, verslui profesinis mokymas pameistrystės forma yra reikalingas, nes mokymosi procese įmonės gali perduoti būsimiems darbuotojams gamybos procesui būdingą specifiką, ugdyti sau specialistus, tokiu būdu surandant įmonei reikalingus specialistus. Deja, bet ši profesinio mokymo forma, kuomet specialisto mokymas pagal pameistrystės darbo sutartį vyksta realioje darbo vietoje, Lietuvoje įgauna pagreitį nepakankamai sparčiai – tokių mokinių tėra vos 2 proc. visų besimokančiųjų profesijos. Akivaizdu, jog pameistrystė Lietuvoje dar nėra įsitvirtinusi kaip populiari mokymo organizavimo forma, nors daugelyje Europos šalių – Vokietijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Airijoje, Prancūzijoje ši priemonė sėkmingai naudojama kaip nedarbo ar kvalifikacijų neatitikimo mažinimo priemonė
2019 metais Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su kitomis didžiausiomis Lietuvos verslo organizacijomis pasirašė susitarimą dėl pameistrystės įgyvendinimo modelio. Siekiant spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą ir paskatinti verslui reikalingų specialistų rengimą, didžiausios šalies darbdavius vienijančios organizacijos numatė, kad tiesioginis jų narių įsitraukimas į specialistų rengimą padės sėkmingiau spręsti darbo rinkos problemas – geriau suderinti darbo rinkos paklausą su kvalifikuotų darbuotojų pasiūlos didinimu, o taip pat prisidės prie spartesnės ekonominės ir socialinės įtraukties, sudarys palankesnes sąlygas didinti įmonių produktyvumą ir valstybės ekonomikos konkurencingumą.
