Antradienį nuotoliniame susitikime su naująja Finansų ministre Gintare Skaiste bei jos komanda Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovybė aptarė ekonomikos transformacijos ir esamų sektorinių problemų sprendimo, verslo sąlygų ir palankios investicinės aplinkos gerinimo bei kitus klausimus.

Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, šiandieniniame pandemijos padarinių kontekste verslui kaip niekad skaudžiai atsiliepia prieigos prie finansų problema, kurios neigiamus padarinius šalies ekonomikai LPK yra akcentavusi jau ne kartą.

„Pagal verslo prieigą prie finansų tebeliekame paskutinėje vietoje tarp Europos šalių. Todėl atkreipėme ministrės ir jos komandos dėmesį į verslą, kuris neprašo dotacijų, bet kuriam reikia prieigos prie finansavimo, kad galėtų vystyti projektus ir drauge „tempti“ šalies ekonomiką šiuo sudėtingu periodu. Lietuvos eksporto rodikliai išlieka geri ir turime padėti išlaikyti konkurencingumą – nepaleisti atsiradusių naujų užsakovų, kurie trumpindami tiekimo grandines per pandemijos laikotarpį nusigręžė nuo Azijos ir atsigręžė į Lietuvą“, – pabrėžė V. Janulevičius.

LPK prezidentas pasidžiaugė, Finansų ministerijos išsakytu pasiryžimu imtis nuo seno LPK teikiamo pasiūlymo, kad mokesčių pakeitimai negalėtų būti priimami su valstybės biudžetu, o jų įsigaliojimo terminas būtų bent prieš 6 mėnesius nuo priėmimo.

„Prognozuojama mokesčių sistemą – viena esminių sąlygų investicijų pritraukimui ir verslo plėtrai. Keičiant mokestinę aplinką ar sistemą, būtina atlikti poveikio vertinimą. Kaip tik šiuo metu vykdoma mokestinių lengvatų peržiūra. Džiaugiamės, kad į darbo grupę įtraukti ir socialiniai partneriai ir netrukus pateiksime savo siūlymus. Šiuo atveju turime ne tik įsivertinti COVID-19 žalą ir verslui reikalingą atsigavimo laikotarpį, bet atidžiai pasižiūrėti ir į tai, kokios lengvatos yra taikomos kaimyninėse valstybėse. Priešingu atveju būsime nekonkurencingi“, – sako LPK prezidentas.

Susitikime ministrei ir jos komandai buvo pristatyti LPK pasiūlymai Vyriausybės 2020-2024 metų programos įgyvendinimo priemonių planui finansų ir mokesčių srityse. Be minėtos būtinybės užtikrinti verslo įmonių prieigą prie finansų: prie privačių, draudimo, rizikos kapitalo ar privačių pensijų fondų, Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei leidžiant žaliąsias obligacijas, taip pat prašoma padidinti įmonėms finansavimo galimybes, mažinant nustatytus finansavimo reikalavimus ir esamas dideles finansavimo gavimo sąnaudas (palūkanų normas, garantijų mokesčius, administracines sąnaudas).

Kalbant apie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, 2021–2027 m. ES fondų investicijų lėšas, esminis verslo bendruomenės prašymas – kad nebūtų nueita lengviausiu keliu, investuojant jas į viešojo sektoriaus problemų sprendimą. LPK akcentavo, kad tai yra paskutinė galimybė Lietuvai tikslingai panaudoti lėšas, siekiant transformuoti Lietuvos ekonomiką į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką, padėti Lietuvos pramonės įmonėms pasirengti Pramonė 4.0 iššūkiams, stiprinti tiesiogines investicijas įmonių technologiniam pasirengimui, spręsti ilgalaikes demografines, švietimo, sveikatos, regioninės politikos problemas, įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus. Todėl prieš priimant galutinius sprendimus, būtina diskusija su socialiniais partneriais.

Su visais pasiūlymais galite susipažinti ČIA.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai