Ketvirtadienį nuotoliniame susitikime su naujuoju Energetikos ministru Dainiumi Kreiviu bei jo komanda Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovybė aptarė ekonomikos transformacijos ir esamų sektorinių problemų sprendimo, verslo sąlygų gerinimo bei palankios investicinės aplinkos formavimo galimybes ir kitus svarbius klausimus.

Susitikimo metu LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius atkreipė dėmesį, kad energetikos kaštai įmonių veikloje sudaro ženklią dalį, todėl Energetikos ministerijos dėmesys pramonės klausimams yra labai svarbus.

„Pandemijos sąlygotos aplinkybės dar labiau išryškino tai, kad Lietuvos pramonė yra tvari ir išlieka Lietuvos eksporto ir visos ekonomikos varikliu. Todėl turime bendromis pastangomis siekti išlaikyti konkurencingumą, užtikrinti Europos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir kitus įmanomus finansavimo šaltinius energetikos sektoriaus transformacijai ir žalinimuisi. Džiaugiamės šio susitikimo metu pasidalintu bendru matymu, kad energetinis saugumas yra prioritetas, kurio siekiame didindami elektros gamybos Lietuvoje apimtis ir mažindami elektros importą iš trečiųjų šalių“, – sakė LPK prezidentas.

Susitikime ministrui buvo pristatyti LPK pasiūlymai Vyriausybės 2020-2024 metų programos įgyvendinimo priemonių planui energetikos ir klimato kaitos srityse.

LPK ragina užtikrinti aktyvų privataus verslo investicijų įtraukimą į Lietuvos energetikos sektoriaus transformaciją, maksimaliai skatinant konkurenciją, taip pat užtikrinti palankią reguliacinę aplinką pramonei, kaip aktyviam energijos rinkos dalyviui, bei sukurti geriausią aplinką verslo investicijoms į klimato kaitos mažinimą.

Siūloma sukurti skatinimo sistemą ir programas pramonės įmonėms, padedant įveikti pramonės transformacijos iššūkius, prisiderinant prie aplinkosauginių, energijos vartojimo mažinimo ir gamybos efektyvumo didinimo reikalavimų bei mažinti institucinius perteklinius reikalavimus ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimo procedūroms ten, kur ši ūkinė veikla nekelia žymaus neigiamo poveikio aplinkai.

Pasiūlymai taip pat apima infrastruktūros kaštų ir energetinių mokesčių paskirstymo tarp atskirų energijos vartotojų grupių peržiūrą, siūlymą užtikrinti energijos tiekimo patikimumą, bei energijos kainų augimo kompensacinius mechanizmus.

LPK siūlo skatinti poveikio klimato kaitai mažinimą, žaliųjų inovacijų taikymą, vykdant žaliuosius pirkimus, skatinti vystyti vandenilio technologijų plėtrą, parengti ir vykdyti Nacionalinį elektros infrastruktūros atnaujinimo planą, kuris atitiktų Nacionalinėje energetikos strategijoje keliamus tikslus.

LPK siūlo įtvirtinti, kad investicijos į infrastruktūrą būtų planuojamos 3 ar 5 metų laikotarpiui į priekį (pavyzdžiui, pasirašant Nacionalinį susitarimą) tam, kad būtų pakankamai laiko projektų parengimui ir įgyvendinimui, kad vyriausybių kaita netrikdytų didelių tęstinių darbų parengimo ir vykdymo, o valstybė ir verslas galėtų optimaliai planuoti veiklą.

Organizacija ragina finansuoti energetikos investicijų programas panaudojant visas Europos Sąjungos teikiamas finansavimo galimybes, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę bei 2021–2027 m. ES fondų investicijų lėšas.

Su visais pasiūlymais galite susipažinti ČIA. 

FACEBOOK

Artimiausi renginiai