Pirmadienį nuotoliniame susitikime su naująja Švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei jos komanda Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovybė aptarė mokytojų rengimo, mokymo programų atnaujinimo, profesinio orientavimo, neformalaus ugdymo, švietimo iššūkių regionuose, glaudesnio verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimo ir kitus svarbius klausimus.

„Puikiai suvokiame, kad be kokybiško švietimo ir gerai parengtų specialistų valstybė neturi ateities. Švietimo klausimai visada užėmė prioritetinę vietą mūsų siūlymuose. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę kreipėmės dėl Pramonė 4.0 centro koncepcijos ir būtinybės įtraukti šią iniciatyvą į priemonių planą. Kitu atveju, neturint analitinio centro – Pramonė 4.0 skaitmeninimo banga, žalioji transformacija ir į Lietuvą ateinanti Pramonė 5.0 darbo vietų kaitos banga gali pavojingai paveikti šalies pramonės raidą. Esame ir toliau pasirengę dalintis žiniomis ir įžvalgomis – tiek dėl sąlyginai naujų temų, tokių kaip naujų Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių planas, tiek dėl labai senų ir pavojingai užleistų skaudulių – kaip visos mūsų švietimo sistemos pertvarka“, – sakė LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Susitikime ministrei buvo pristatyti LPK pasiūlymai Vyriausybės 2020-2024 metų programos įgyvendinimo priemonių planui švietimo politikos srityje, kurie padėtų formuoti palankią investicinę aplinką ir gerinti verslo sąlygas, prisidėtų prie būtinos ekonomikos transformacijos ir esamų sektorinių problemų sprendimo.

Pasiūlymuose akcentuojama būtinybė priimti švietimo politikos programą, koncentruojant dėmesį į švietimo įstaigų tinklo pertvarkymą ir ugdymo turinio atnaujinimą bei būtini sisteminai sprendimai stiprinantys mokytojo profesiją. Atkreipiant dėmesį į Valstybės Kontrolės rekomendacijas, pažymima, kad švietimo finansavimas turi skatinti švietime dirbančių motyvaciją orientuotis į mokymo kokybę.

Rašte su verslo bendruomenę vienijančios organizacijos pasiūlymais pabrėžiamas švietimo sistemos orientavimo į pasaulyje vykstančius pokyčiu bei lyderystės mokyklose stiprinimo svarba. Siūloma skatinti mokymo įstaigas vystyti nuolatinį ryšį su technologijų kūrėjais, sukuriant abipusiai ekonomiškai naudingos veiklos modelį, stiprinti STEM ir skaitmeninių įgūdžių ugdymą visuose lygmenyse, suvokimą apie „žaliąsias“ technologijas ir inovacijas ugdymą, stiprinti mokytojų skaitmenines kompetencijas.

LPK siūlo įsteigti Aukšto lygio švietimo platformą (Švietimo konkurencingumo komisiją), padedančią neatsilikti nuo pasaulinių švietimo tendencijų, bendram tikslui apjungiant valdžios institucijų, verslo, pramonės, profesinių sąjungų ir akademinės bendruomenės atstovus. Siūloma užtikrinti efektyviai veikiančios profesinio orientavimo – karjeros planavimo sistemos – sukūrimą ir įtvirtinimą, įtraukiant į šį procesą vaikus, tėvus ir verslo atstovus, skiriant dėmesį fizinių ir technologinių mokslų populiarinimui, nes darbo rinkai trūksta STEAM sričių specialistų, o moksleiviai dar mokykloje nesusidominami šių sričių studijomis ir karjera.

Taip pat raginama suburti STEAM mokytojus, mokyklų, savivaldybių, aukštųjų mokyklų bendruomenes bei verslo pasaulį į vieną bendrą STEAM platformą, bei sukurti sąlygas ir svertą STEAM judėjimo plėtrai.

Kreipimesi pažymima, kad profesinis mokymas turi padėti žmogui įgyti profesines, bendrąsias kompetencijas ir vertybes, paruošti dirbti ir gyventi sparčiai besikeičiančių technologijų aplinkoje. Tam siūloma pasitelkti efektyvų ir sistemišką pameistrystės įgyvendinimą, laipsnišką mokyklinės mokymo formos atsisakymą, pasiekiant tvaraus santykio tarp mokyklinės mokymo formos ir pameistrystės mokymo formos. Mokinių ugdymą siūloma vykdyti suteikiant darbui ir gyvenimui reikalingus įgūdžius, išmokant dirbti su skaitmeninėmis technologijomis ir taikant inovatyvius ir gamtą tausojančius veiklos principus.

Siūlymuose akcentuojama, kad suaugusiųjų švietimas taip pat turi padėti žmogui palaikyti ir vystyti profesines, bendrąsias kompetencijas ir vertybes, išmokyti veikti besikeičiančių technologijų aplinkoje. Tam siūloma sukurti Užimtumo tarnybą, profesinio mokymo įstaigas, aukštąsias mokyklas integruojančią mokymosi visą gyvenimą sistemą, pasitelkti kitas specialias priemones.

Taip pat siūloma sukurti paskatų sistemą aukštosioms mokykloms, centralizuotai, kartu su Lietuvos verslu dalyvauti Europos inovacijų ir mokslinių tyrimų erdvės organizacijose. Tokiu būdu dalyvaudamos žinių ir inovacijų bendruomenėse, svarbiausios verslo, švietimo ir mokslinių tyrimų organizacijos būtų suburtos į tinklą, plėtojantį novatorišką mokymą ir mokymąsi.

LPK pažymi, kad aukštasis mokslas turi suteikti žmogui gebėjimus, reikalingus sėkmingai karjerai tarnaujant visuomenės interesams ir gyvenimui sparčiai besikeičiančių technologijų aplinkoje. Tam reikalinga pagerinti studijų programų darną su ekonomine aplinka, užtikrinant, kad absolventai turėtų išsilavinimą ir įgūdžius, reikalingus sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje, ypač tuos, kurie reikalingi valstybės pramonei transformuojantis į aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų, globaliai konkurencingą, tvarią pramonę bei būtinus skaitmeninei ekonomikos transformacijai ir įmonių bei viešojo sektoriaus skaitmenizacijai, aplinką tausojančių, tvarių verslo modelių taikymui visuose ekonomikos sektoriuose.

Su visais pasiūlymais galite susipažinti ČIA.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai