Antradienį didžiausia šalies verslo bendruomenę vienijanti organizacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), prezidiumo posėdyje išrinko naująją viceprezidentę – ja tapo Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė. Ji prisijungė prie LPK valdybos ir tapo 12-ąja LPK viceprezidente.

„Įžvalgos dėl verslo finansavimo galimybių, verslo ir bankų santykių visada yra labai aktualios LPK nariams. Džiaugiamės, jog prie LPK valdybos komandos prisijungė ekonomistė E. Čipkutė, kadangi jos patirtis ir įžvalgos padės administracijai ir valdybai priimti reikiamus bei savalaikius sprendimus“, – LPK prezidiumo posėdyje sakė prezidentas Vidmantas Janulevičius.

„Efektyvi Lietuvos ekonomikos plėtra neįsivaizduojama be verslo ir finansų sektoriaus partnerystės, o Europos žaliasis kursas ir skaitmenizacija šiam bendradarbiavimui suteikia naujų perspektyvų bei galimybių, – akcentavo dr. E. Čipkutė. – Kaip vieną iš visiems svarbių temų matyčiau ir šešėlio bei socialinės nelygybės mažinimą. Dalyvavimas LPK veikloje mums leidžia inicijuoti konstruktyvias diskusijas ir drauge inicijuoti tvarius pokyčius.“

Prezidiumo posėdžio metu buvo įsteigtas naujas LPK Agromaisto ir bioekonomikos komitetas. Komiteto pirmininkės pareigos pavestos „AgriFood Lithuania DIH“ vadovei Kristinai Šermukšnytei-Alešiūnienei.

LPK prezidento teigimu, pramonės, agromaisto ir energetikos sektorių simbiozė yra neišvengiama skatinant skaitmeninę ir žiedinę ekonomiką bei svarbi prielaida Lietuvos pramonės tarptautiniam konkurencingumui didinti. Jis pastebi, jog ilguoju periodu žemės ūkiui atsiveria galimybės padidinti BVP 16-18 proc.

„Naujasis komitetas turės platesnį požiūrį į visą šį sektorių, nes žiūrės į jo potencialą ir per bioekonomikos prizmę, kuri yra aktuali daugeliui mūsų narių. Atkreiptinas dėmesys, kad ES bioekonomikos sektoriaus apyvarta jau siekia virš 2 trln. Eur, jame dirba per 22 mln. žmonių (9 proc. viso ES užimtumo). Apskaičiuota, kad, į ES finansuojamus bioekonomikos mokslinius tyrimus ir inovacijas investavus vieną eurą, iki 2025 m. bioekonomikos sektoriuose būtų užtikrinta 10 Eur pridėtinė vertė. Džiaugiuosi, kad šiam komitetui vadovaus žmogus, turintis kompleksinį požiūrį į pramonės, agromaisto ir energetikos sektorių simbiozę, kuri yra neišvengiama, skatinant skaitmeninę ir žiedinę ekonomiką bei svarbi prielaida Lietuvos pramonės tarptautiniam konkurencingumui didinti“, – teigė V. Janulevičius.

K. Šermukšnytei-Alešiūnienei taip pat pavesta vadovauti Darbo ir socialinės politikos, žmogiškųjų išteklių komitetui. Pasak K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, dvejopa transformacija – skaitmeninimas ir Žaliasis kursas – turės didžiulį poveikį tam, kokių techninių ir minkštųjų kompetencijų reikalaus ateities darbo rinka.

„Įgūdžiai mokytis visą gyvenimą, kvalifikacijos kėlimas ir persikvalifikavimas bei investicijos į žmogiškąjį kapitalą yra kelias į sėkmę. Tam, kad ši transformacija taptų galimybėmis, o ne baime, – turime jausti visų pusių pastangas pasiruošimo kelyje ir nepalikti būsimų bei esamų darbo rinkos dalyvių vienų“, – kalbėjo K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Ekonomistė dr. E. Čipkutė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentės pareigas pradėjo eiti 2020 m. gruodžio 7 d. Ji dirbo vyresniąja politikos patarėja Europos investicijų fondo Briuselio atstovybėje. Anksčiau kelerius metus ji dirbo Pasaulio banko pagrindinėje būstinėje Vašingtone (JAV), kur ėjo vyresniosios patarėjos ir patarėjos pareigas Pasaulio banko vykdomojo direktoriaus Šiaurės ir Baltijos šalims biure. Prieš tęsdama karjerą tarptautinėse institucijose, E. Čipkutė aštuonerius metus dirbo Finansų ministerijoje, kur vadovavo Finansų rinkų politikos departamentui, buvo valstybinės draudimo įmonės „Būsto paskolų draudimas“ valdybos pirmininke, nacionalinės plėtros įstaigos INVEGA valdybos nare, atstovavo Lietuvai Europos Tarybos Finansinių paslaugų komitete bei Finansinių paslaugų darbo grupėje, Europos Komisijos Europos bankininkystės ir vertybinių popierių komitetuose bei vedė derybas dėl Bankinės sąjungos sukūrimo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.

K. Šermukšnytė-Alešiūnienė yra skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ vadovė ir Lietuvos Klasterių tinklo asociacijos direktorė. Vilniaus Universitete Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įgijo Europos studijų magistro laipsnį ir šiuo metu studijuoja ekonomikos krypties doktorantūrą jungtinėje Vilniaus Gedimino Technikos universiteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto programoje. Mokslinė domėjimosi sritis – Europos Sąjungos valstybių narių dvejopos transformacijos – skaitmenizavimo ir Žaliojo kurso – efektyvumo vertinimas. K. Šermukšnytė-Alešiūnienė yra sukaupusi ilgesnę nei 12 metų ekspertinę mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skaitmeninių bei žaliųjų inovacijų kūrimo agromaisto sektoriuje patirtį. Ji yra iniciatyvi Europos skaitmeninių inovacijų tinklų „Smart Agri Hubs“, „AIOTI“ narė, prisideda prie „EIT FOOD“ vykdomų veiklų, dalyvauja įgyvendinant pilotinius tarpsektorinius skaitmeninius projektus įvairiose Europos valstybėse. K. Šermukšnytė-Alešiūnienė dažna kviestinė pranešėja Europos klasterių aljanso ir Europos Komisijos organizuojamuose renginiuose apie tarpsektorinius skaitmenizavimo ir žaliojo kurso iššūkius bei galimybes.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai