Seimui pritarus siūlymui nuo 2016 m. sausio 1 dienos keisti gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, galimos neigiamos pasekmės šalies ekonomikai. Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) nuomone, sudėtingesnė apmokestinimo sistema ne tik padidintų Lietuvos mokesčių administravimo kaštus, bet ir sumažintų valstybės konkurencingumą tarptautinėje arenoje.

Dabar Lietuva pagal Pasaulio ekonomikos forumo sudaromą Konkurencingumo indekso Mokesčių poveikį norui investuoti rodiklį yra 83-oje vietoje, o pagal Mokesčių poveikį norui dirbti rodiklį – 123-oje vietoje. Įvedus tokį komplikuotą mokesčių valdymą, šie rodikliai dar labiau suprastėtų ir turėtų tiesioginę neigiamą įtaką darbo vietų kūrimui.

Siūlomas progresinių mokesčių modelis neturėtų deklaruojamo efekto, nes nesumažintų mokestinės naštos mažiau uždirbantiems, o ją padidintų vidurinei klasei ir šeimoms, kuriose yra tik vienas dirbantysis – tai be abejo neprisidėtų ir prie demografinių problemų sprendimo.

Lietuvoje jau ne vienerius metus kalbama apie verslo perkėlimo į kitas valstybes problemą. Siūlomas progresinių mokesčių modelis dar labiau jį paskatintų. Nereikia pamiršti, kad pradėjus kelti mokesčius, verslas pradeda koncentruotis į veiklos efektyvumą (konkrečiu atveju – mokesčių mažinimą), o ne į verslo plėtrą. Svarbu pabrėžti, kad daugiausiai uždirbantys turi nemažas galimybes pasinaudoti ofšorinių mokesčių mažinimo priemonėmis, vadinasi, siūlomas apmokestinimas skatins ir mokesčių eroziją, kuri sumažins Lietuvos biudžeto pajamas arba alternatyviai skatins šešėlinę ekonomiką.

LPK savo pasiūlymuose politinėms partijoms atkreipė dėmesį į būtinumą gerinti verslo aplinką ir tokiu būdu skatinti šešėlinio verslo ir nelegalaus darbo mažėjimą, mokestinius teisės aktus keisti ne dažniau kaip kaimyninėse valstybėse, sukurti mokestinę aplinką, kuri skatintų investicijų pritraukimą ir mokestinėmis priemonėmis sudaryti palankias sąlygas verslo bei naujų darbo vietų kūrimui.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė siūlymui nuo 2016 m. sausio 1 dienos keisti gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Siūloma, kad gyventojams, kurių pajamos neviršija 14 tūkst. eurų per metus, būtų taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas – toks tarifas dabar galioja visiems. Uždirbantiems nuo 14 iki 36 tūkstančių eurų per metus siūloma taikyti 25 proc. tarifą, gaunantiems virš 36 tūkstančių ir daugiau – 40 proc. tarifą.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai