Lietuvos pramonininkų konfederacija išnagrinėjo Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektą, kurį Lietuva, kaip ir kitos ES narės, turi pasirengti pagal Europos Komisijos reikalavimus. Rengiamame dokumente LPK pasigenda tikslumo ir pažymi, kad siekiant realaus teigiamo poveikio, būtina įvertinti visus verslui tenkančius teisės aktų reikalavimus bei tai, ar siūlomos priemonės leis pasiekti keliamus tikslus.

Pasak LPK prezidento Roberto Dargio, pramonė yra pasiruošusi prisidėti prie Europos Komisijos pasiūlytos klimato neutralumo politikos iki 2050 metų.

„Tai ne tik sukuria papildomų iššūkių, bet ir suteikia naujų galimybių verslui. Tačiau turime kovoti su klimato kaita taip, kad tai nepaveiktų mūsų konkurencingumo neigiamai. Parengtas nacionalinis dokumentas –  Nacionalinio energetikos ir klimato srities plano projektas – yra labai svarbus mūsų atstovaujamiems sektoriams. Pramonės lūkestis – turėti aiškų, pagrįstą, realią pridėtinę vertę kovoje su klimato kaita kuriantį dokumentą. Kol kas sunku vertinti jame planuojamas priemones, nes vis dar nėra siūlomų priemonių poveikio ekonominio vertinimo“, – pažymi R. Dargis.

LPK prezidentas akcentuoja, kad siekiant klimato neutralumo, turi būti užtikrinamas verslo konkurencingumas ir energijos tiekimo saugumas bei sudarytos palankios sąlygos šiems tikslams įgyvendinti: stabili reguliacinė aplinka, sąlygos inovacijoms, technologinei pažangai ir plačiam technologijų pritaikymui, geresnės sąlygos technologijų ir transformacijos finansavimui, geros kokybės energetikos infrastruktūra, tinkamos sąlygos įgyvendinti Žiedinės ekonomikos tikslus.

LPK atkreipia dėmesį, kad nustatant europinius ir nacionalinius emisijų mažinimo tikslus, būtina atsižvelgti į tam tikrų energijai imlių pramonės šakų galimybes („technologines ribas“) įgyvendinti šiuos tikslus.

LPK pateikė suinteresuotoms institucijoms esmines pastabas dėl Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekto ir prašo konkretizuoti priemonių įgyvendinimo laikotarpį. Dabartiniame variante priemonės nesuplanuotos pamečiui, o apima visą 10 metų laikotarpį. Tai yra pakankamai ilgas laikotarpis ir neturėjimas aiškumo, kada konkrečiai ir kokios priemonės bus įgyvendinamos, neleidžia verslui tinkamai pasiruošti ir planuoti savo veiklą.

Pažymima, kad iš pramonę apimančios dokumento dalies nėra aišku, kokia apimtimi bus įgyvendinamos ir iš kur bus finansuojamos priemonės. Kadangi nėra kiekybinių priemonės rodiklių, neaišku, kaip apskaičiuotas lėšų poreikis. Priemonėms nepriskirti finansavimo šaltiniai, taip pat nenurodyti ir kiti galimi finansavimo šaltiniai, tokie kaip Modernizavimo ar Inovacijų fondas.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad dalis priemonių dokumente tiesiog atkartoja strategijos uždavinius ar tikslus, be konkrečių numatomų žingsnių, kaip to pasiekti. Pažymima ir tai, kad strategijoje numatoma skatinti žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimą pramonėje, tačiau plane priemonių šiam uždaviniui įgyvendinti nenumatoma. Pastebima, kad dalis numatytų priemonių nesusijusios su šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu, o tėra tradicinės ES fondų finansavimo priemonės.

LPK pažymi, kad rengiant tokio pobūdžio ir apimties reikšmingą atskiriems ūkio sektoriams dokumentą, konfederacija turėtų dalyvauti išankstinėse diskusijose dėl jo turinio, girdėti prielaidas ir kitą svarbią informaciją priemonių planavimui.

 

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK