Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK)  kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, ragindama pradėti diskusijas dėl MMA nustatymo formulės, atsižvelgti į Europos Komisijos svarstomus MMA nustatymo kriterijus. Suprasdami būtinybę jau dabar nustatyti MMA 2022 m., LPK ragina atidžiau įvertinti nepagrįstai didinamo MMA poveikį tiek Lietuvos verslui, tiek vartotojams ir didinti MMA ne daugiau kaip iki 703 Eur.

Konfederacija viešai ne kartą išsakė savo nuomonę ir teikė pasiūlymus keisti šiuo metu Lietuvoje taikomą MMA nustatymo mechanizmą. Visų pirmą dėl to, kad MMA šiuo metu nustatoma atsižvelgiant tik į du kriterijus: prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) ateinančiais metais (neįskaitant priedų) bei MMA ir VDU santykį ketvirtadalyje pirmaujančių ES šalių (2017-2019 m. vidurkis buvo 48,1 proc.).

LPK ragina atsižvelgti ir į tarptautinių organizacijų vertinimus bei analizes. Tarptautinio valiutos fondo 2021 m. rugsėjo mėnesį pristatytoje Lietuvos ataskaitoje nurodoma, kad pastaraisiais metais realių algų augimas viršijo darbo našumo augimą, todėl Lietuvos konkurencingumas ir augimo potencialas ateinančiu laikotarpiu gali mažėti. Šiame kontekste Lietuvai rekomenduojama toliau vykdyti struktūrines reformas bei vengti didelių minimalios algos didinimų. Primintina, kad planuojamas MMA kėlimas yra didžiausias Lietuvos istorijoje, o tai tiesiogiai prieštarauja TVF rekomendacijoms Lietuvai.

LPK atliko siūlomo MMA kėlimo poveikio analizę, kuri parodė, kad netvaraus MMA kėlimo poveikį labiausiai pajaus eksportuojančios Lietuvos įmonės, kadangi jų produkcijos kainos kėlimas tiesiogiai susijęs su jų konkurencingumo mažėjimu. Taip pat svarbu paminėti, kad tik Lietuvos rinkoje veikiančios įmonės bus priverstos didinti prekių / paslaugų kainas, taigi MMA kėlimo poveikį reikšmingai pajaus Lietuvos vartotojai. Finansų ministerijos atlikta ir 2021 09 15 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto metu pristatyta analizė taip pat patvirtina, kad dėl MMA didinimo, 2022 m. vidutinė metinė infliacija bus 0,3 proc. p. didesnė nei būtų, jeigu MMA didinimas nebūtų atliekamas. Pastebėtina, kad Lietuvos statistikos departamento duomenis 2021 m. rugpjūčio mėnesį kainos buvo 5,3 proc. didesnės, lyginant su praeitų metų atitinkamu mėnesiu ir tai buvo didžiausia reikšmė nuo 2009 m. Kyla rizika, kad MMA didinimas dar labiau destabilizuos kainų lygį.

Minėta analizė atskleidė, kad dalyje Lietuvos regionų nepagrįstas MMA didinimas turės itin skaudžių pasekmių. Aštuoniose apskrityse vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis nei Lietuvos vidurkis, todėl juose MMA didinimo našta verslui yra didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje. Net septyniose apskrityse šiuo metu MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis viršija 50 proc. ribą. Šios 50 proc. ribos socialiniai partneriai nacionaliniu lygiu sutarė neperžengti. Palyginimui, tarp ES šalių nė vienoje MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis neviršija 50 proc.

Svarbu pažymėti, kad nustatomas MMA dydis priklauso nuo Finansų ministerijos vidutinio darbo užmokesčio prognozių. Šis faktas leidžia reguliuoti MMA dydį pagal politinę darbotvarkę, kas sukuria prielaidas daryti sprendimus, orientuotus į trumpalaikius rezultatus, neatsižvelgiant į tokių sprendimų įtaką verslui, verslo konkurencingumui ilgajame periode. Raginame nebesiremti vidutinio darbo užmokesčio prognozėmis nustatant MMA, o santykį tarp MMA ir vidutinio darbo užmokesčio skaičiuoti pagal faktinius duomenis.

Lietuvos banko paskaičiavimais MMA kitais metais galėtų augti 9,6 proc., arba 62 eurais (iki 703 eurų); Finansų ministerija prognozuoja, kad 2022 m. darbo našumas augs tik 2,3 proc. Remiantis šiais duomenimis, patvirtinus 730 Eur MMA dydį, MMA augimas darbo našumą viršys 5 kartus. Nepagrįstai didinamas MMA turės nepageidaujamų neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikos konkurencingumui, skatins kainų augimą, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais mažins visų Lietuvos gyventojų atlyginimus. Per pastaruosius dešimt metų minimali alga išaugo nuo 231 Eur iki 642 Eur, arba maždaug po 10 proc. kasmet. Darbo našumo augimas vidutiniškai siekė tik 3 proc. kasmet. Atotrūkis tarp atlyginimų augimo ir darbo našumo augimo Lietuvoje yra vienas didžiausių ES.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai

28 Oct

Forumas „Kompetenti...

  • Forumas „Kompetentingas ir įgalintas veikti viešasis sektorius – misija įmanoma?“