LPK ragina koreguoti Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), reaguodama į pratęstas viešąsias konsultacijas dėl 2021-2026 m. Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ ir Seimo Ekonomikos komitete gegužės 5 d. vykusius klausymus, pateikė savo siūlymus ir pastabas.
Atkreiptas dėmesys, kad Lietuva deklaruodama energetinės nepriklausomybės siekį bei norą sparčiai transformuoti ekonomiką ir energetiką žaliuoju kursu, tuo pačiu tokiai strategiškai svarbiai sričiai skiria tik tiek, kiek reikia užtikrinti minimaliam ES reikalavimui, t. y. žaliajai transformacijai skiriama vos 37 proc. visų Plano lėšų. Dar 2021 metų vasario pradžioje socialiniams partneriams pristatytame Plano projekte buvo žadama žaliajai transformacijai skirti 42 proc. ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui numatytos sumos, tačiau vėliau ši dalis buvo nurėžta iki Europos Komisijos leidžiamo minimumo. Dar daugiau, lyginant su praėjusios Vyriausybės sumodeliuota struktūra, kai energetikos srities investicijoms buvo numatyta virš 900 mln. eurų, dabartiniame Plane energetikai skirtų lėšų dalis sumažinta maždaug trečdaliu. Neramu, kad finansavimas sumažintas privačių subjektų sąskaita, kai tuo tarpu lėšos valstybės projektams liko tokios pačios. Nors tikėtasi, kad ES struktūrinių fondų lėšomis bus skirtas finansavimas poreikiams, kurie liko nepatenkinti Plano lėšomis, paaiškėjo, kad toli gražu ne visos priemonės, kurioms finansavimas buvo nurėžtas Plano paskutiniame projekte, yra įtrauktos į ES struktūrinių fondų priemones. Atsižvelgiant į tai, LPK prašo inicijuoti plano koregavimą, kadangi ES struktūrinių fondų finansavimas beveik neprieinamas didelėms įmonėms, kurios yra šalies eksporto variklio pagrindas ir yra pajėgios itin reikšmingai prisidėti prie siekiamų transformacijų įgyvendinimo.
LPK vertinimu, kai kurios Plane numatytos priemonės yra abejotinos, o kai kurioms yra skirta ženkliai per mažai pinigų. Ženkliai didesnės lėšos turėtų būti nukreipiamos į biometano, žaliojo vandenilio, biodegalų sritis, kur labiausiai trūksta finansavimo. Išvardintoms sritims skyrus tik tiek, kiek šiuo metu yra numatyta Plane, nebus pasiekta jokio efekto. Numatytomis lėšomis pavyktų pasiekti tik pavienius pilotinius projektus, o ne užsibrėžtą proveržį. Plane nėra visiškai jokių žiedinės ekonomikos priemonių skatinimo.
Rengiant Planą nepakankamai atsižvelgta ir į ES vandenilio strategiją, kuria siekiama iki 2050 m. integruoti vandenilį, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorių. Be to, vandenilio technologijų plėtra ženkliai prisidėtų, siekiant padidinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro. Akivaizdu, kad vandenilis bus svarbus energijos šaltinis, o šalys, neabejojančios jo ateitimi, jau šiandien skiria ženklų finansavimą. Pavyzdžiui, Vokietija jau yra skyrusi 10 mlrd. eurų šios srities vystymui.
