Lietuvos  pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į valstybės institucijas ir Seimą, siekdama atkreipti dėmesį ir paskatinti kuo skubiau ieškoti sprendimų viešųjų pirkimų klausimu. LPK ir jos nariai yra susipažinę su teorine galimybe viešąsias sutartis keisti, kaip kad numatyta įstatyme ir Civiliniame kodekse, tačiau realybėje susiduriama su situacija, kai perkančiosios organizacijos arba atsisako peržiūrėti, arba neturi finansinių ir/ar kitokių galimybių peržiūrėti sutartis.

Pastaruoju metu įmonės susiduria su aplinkybėmis, kurios iš anksto negalėjo būti prognozuojamos net ir įvertinus visas galimas rizikas. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą susiduriama ne tik su išaugusiomis elektros energijos ir dujų kainomis, tačiau ir kardinaliai pasikeitusia medžiagų kainodara, medžiagų ir žaliavų tiekimo sutrikimais, poreikiu ieškoti naujų tiekėjų. Atsižvelgiant į šią situaciją, įmonės atsiduria tokiose situacijose, kai tenka iš naujo kurti gamybos strategijas ar netgi keisti gamybos/paslaugų teikimo technologijas. Gamintojai Lietuvoje yra tarpusavyje susiję, tad produkcijos/paslaugų pabrangimas yra glaudžiai susijęs ir su kainų pokyčiais kituose sektoriuose (pvz. maisto kainos kyla ne tik dėl pašarų, elektros energijos, dujų kainų didėjimo, bet ir pakuočių gamybos kaštų išaugimo).

Neretai pačios perkančiosios organizacijos pripažįsta, kad nors viešųjų pirkimų sutarties peržiūrėjimas – naujos kainos nustatymas – ir yra logiškas bei pagrįstas, tačiau jos neturi lėšų keisti sutartis arba savo patvirtintų biudžetų rėmuose asignavimų valdytojai negali perskirstyti lėšų. Įmonės tokiais atvejais yra įtraukiamos į biurokratines pinkles, tokias kaip kad perkančiosios organizacijos nesutinka peržiūrėti sutartyje numatytų kainų, nes Statistikos departamentas neskelbia konkrečiai vieno ar kito produkto kainos.

Atsižvelgiant į tai, LPK siūlo įtvirtinti išplėstinį atvirų šaltinių sąrašą, kurie atspindi realius kainų pokyčius esamuoju momentu ir sąraše pateikiamus šaltinius laikyti teisėtu kainų keitimo pagrindimu. Taip pat siūlo skubos inicijuoti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo keitimą, kuris numatytų privalomą kainų indeksavimą sudarytose ir pradėtose vykdyti viešųjų pirkimų sutartyse. Atsižvelgiant į ekonominę ir geopolitinę situaciją, toks kainų peržiūrėjimas turėtų būti ne retesnis nei kartą per ketvirtį. Būtina sutarti dėl delspinigių ir kitų baudų netaikymo sutarčių vykdytojams, jei vėlavimo vykdyti viešųjų pirkimų sutartyse numatytus įsipareigojimus priežastis yra tiekimo problemos. Reikalinga numatyti teisines priemones sutarčių vykdymo terminų pratęsimui, o taip pat rasti būdą numatyti privalomą kainų indeksavimą pasirašytose, bet dar nepradėtose vykdyti sutartyse.

LPK siūlo ieškoti sprendimų, kaip įmonės galėtų nutraukti sudarytas sutartis arba galėtų atsisakyti sudaryti sutartis neprarandant suteiktų garantijų ir neįtraukiant tų įmonių į nepatikimų tiekėjų sąrašus, įmonėms nepatiriant netesybų ar baudų rizikos. Siekiant užtikrinti, kad verslas būtų pajėgus dalyvauti naujai skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, reikalinga Viešųjų pirkimų įstatyme numatyti privalomą kainų indeksavimą naujose viešųjų pirkimų sutartyse.

LPK taip pat prašo valstybės lygiu ieškoti sprendimų, kaip suteikti finansines galimybes perkančiosioms organizacijoms peržiūrėti viešųjų pirkimų sutartyse numatytas kainas.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai