Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų  bei Užsienio reikalų ministerijas, skatindama institucijas kartu spręsti Lietuvos verslui kylančias problemas ir ieškoti galimybių amortizuoti Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą poveikį Lietuvos ekonomikai.

LPK atkreipia dėmesį į tai, kad dalis medžiagų ir žaliavų (tokių kaip metalas, mediena, cementas, skalda, stiklas ir kt.) buvo importuojama iš Ukrainos, kur vyksta karas ir šiuo metu importas yra objektyviai neįmanomas, o taip pat iš Rusijos ir Baltarusijos, kurioms yra taikomos plataus masto sankcijos, specifinių medžiagų ir žaliavų importo sutrikimai itin skaudžiai paveikia dalį Lietuvos sektorių, tokių kaip statybos, kelių statybos, baldų pramonė, spaustuvininkai ir pakuotojai.

Šiandien yra būtina skatinti ES lygiu suspenduoti arba panaikinti kvotas pagrindinių žaliavų importui iš trečiųjų šalių į ES, nes naujų rinkų paieška ir importo perorientavimas pareikalaus laiko kaštų. Reikalingas valstybės, diplomatų įsitraukimas ir bendras darbas su verslu  naujų žaliavos tiekimo šaltinių pritraukimui, ypatingai kalbant apie importą iš Afrikos, Pietų Amerikos.

„Lietuvos gamintojams labai reikalinga finansavimo priemonė, skirta naujų tiekėjų paieškai; atsižvelgiant į tai, kad naujų tiekėjų radimas pakeistų buvusiuosius tiekėjus, būtina vengti priemonės rezultatų prilyginimo eksporto augimui. Skatiname peržiūrėti žaliavų pardavimo tvarką. Pereinamuoju laikotarpiu, iki kol bus atrastos ir įgalintos alternatyvios medžiagų importo rinkos, skatiname prioritetą žaliavas įsigyti suteikti įmonėms, kurios apdirba, perdirba medžiagas arba gamina biokurą, o ne žaliavas eksportuojančioms įmonėms“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Dar kartą atkreiptas dėmesys į būtinybę jau dabar inicijuoti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo keitimą, nes prasidėjus karui Ukrainoje, iš esmės pasikeitė medžiagų ir žaliavų tiekimo sąlygos bei galimybė apskirtai jas gauti. Šios aplinkybės iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą, todėl būtinas sprendimas, leidžiantis numatyti kainų indeksavimą sudarytose ir pradėtose vykdyti viešųjų pirkimų sutartyse. Būtina sutarti dėl delspinigių ir kitų baudų netaikymo sutarčių vykdytojams, jei vėlavimo vykdyti viešųjų pirkimų sutartyse numatytus įsipareigojimus priežastis yra tiekimo problemos. Reikalinga numatyti teisines priemones sutarčių vykdymo terminų pratęsimui.

Pasak LPK prezidento, siekiant užtikrinti, kad verslas būtų pajėgus dalyvauti naujai skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, reikalinga Viešųjų pirkimų įstatyme numatyti privalomą kasmėnesinį kainų indeksavimą naujose viešųjų pirkimų sutartyse. Pabrėžtina, kad šiandien alternatyvūs Ukrainai, Rusijai ir Baltarusijai medžiagų tiekėjai neduoda jokių kainos garantijų ilgesniam nei kelių dienų laikotarpiui; taigi nustatyti nekintančią paslaugos tiekimo kainą neįmanoma.

Suprantant, kad dalis įmonių neturės galimybių įvykdyti visų užsakymų, galimai turės stabdyti veiklą dalinai arba visiškai, yra prašoma skubiai numatyti galimų finansinių pagalbos priemonių tvarką, o  taip pat ir darbuotojų prastovų kompensacijos priemonių tvarką, panašią, kokia buvo taikoma karantino dėl COVID-19 pandemijos metu.

Pabrėžiama ir būtinybė didesnį dėmesį skirti išorinei komunikacijai ir šalies įvaizdžio, patrauklumo didinimui. LPK nariai indikuoja, kad įmonės vis dažniau susiduria su užsakovų, tiekėjų klausimais, ar Lietuva yra patikima šalis; kai kurie užsakovai, matydami Lietuvą kaip padidėjusios rizikos šalį, atšaukia užsakymus (tokia tendencija ypatingai matoma užsakovų iš JAV). Dėl šios priežasties Lietuva taip pat gali prarasti užsienio investuotojus. Būtina kuo tvirčiau komunikacijoje akcentuoti Lietuvos, kaip pilnateisės ES ir NATO narės, patikimumą. Būtina pabrėžti, kad Lietuvoje gamyba vyksta sklandžiai, o iššūkiai yra tokie patys kaip ir kitos ES šalyse – žaliavų trūkumas.

„Šiandien įmonėms kaip niekad yra svarbios investicijos. Įmonės turės atsinaujinti, ieškoti naujų medžiagų ir žaliavų tiekėjų, galimai keisti technologijas. Trumpojo periodo priemonė – avansinio pelno mokesčio perkėlimas. Visgi, reikalingas strateginis požiūris, raginame skirti dėmesį, įvertinti ir ryžtis priimti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, kurie paskatintų reinvestuoti pelną,“ – sako V.Janulevičius .

FACEBOOK

Artimiausi renginiai