Lietuvos pramonė tęsia pasiruošimą galimai antrajai Covid-19 bangai ir pažymi, kad ją šalies verslui atlaikyti gali būti gerokai sudėtingiau nei pirmąją. Lietuvos pramonę ir verslą vienijančiai Lietuvos pramonininkų konfederacijai (LPK) atsakingas Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimas šiuo metu yra tapęs prioritetiniu klausimu – aktyviai dalyvaujama svarstant priemones, teikiami siūlymai. Tuo pačiu reiškiamas pageidavimas, kad socialiniai partneriai į projektų aptarimus būtų pakviečiami ankstyvoje – projektų rengimo stadijoje. Esant įtemptam ekonomikos gaivinimo ir transformacijos darbų grafikui, LPK ragina siekti ne tik operatyvių, bet ir tvarių sprendimų.

Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, DNR planas nukreiptas į ekonomikos transformaciją, jam numatytos tikrai ženklios lėšos ir teisingos kryptys, tačiau neramina skuba, per kurią norima įgyvendinti šį planą ir per kurį ketinama DNR planui skirtas lėšas paversti realiais projektais.

„Ilgalaikės pridėtinės vertės kūrimas yra pamatinis kriterijus. Reikia labai rimtai įsivertinti valstybės ateities judėjimo kryptis ir turėti analizę, kurie sektoriai, projektai ir investicijos į kurias sritis sukurs didžiausią pridėtinę vertę ateityje. Tai yra mūsų ateities galimybė – kaip mes startuosime, kaip efektyviai ir toliaregiškai investuosime, nuo to priklausys kokias pensijas gaus ateityje pensininkai, kiek konkurencingi ir pažangūs būsime ateityje“, – pažymi V. Janulevičius.

Pasak LPK prezidento, Naujausi statistikos departamento duomenys parodė, kad situacija dar yra santykinai stabili, todėl turime šiek tiek laiko pagalvoti ir įsivertinti situaciją, siekiant ne skubių, o tvarių ateities sprendimų.

„Konfederacija jau pradiniame etape teikė savo siūlymus, akcentuodama, kad esminiu prioritetu, įgyvendinant DNR planą, būtų tarptautinio konkurencingumo išsaugojimas ir didinimas. Lietuvai, kaip atvirai ekonomikai, tai yra gyvybiškai svarbu. Konsultacijos, kurios dabar vyksta su socialiniais partneriais yra labai bendrinės, informacijos srautai dideli, o būtina matyti visą paveikslą ir žinoti detales. Reikia, kad specialistai atskirose ministerijose galėtų išdiskutuoti projektus dar iki priimant galutinius sprendimus. Tik taip išvengsime, kad ekonomikai po krizės gaivinti skirtame plane nebūtų valstybei nebūtinų bei ekonomikos neskatinančių projektų.

Šią savaitę Vyriausybei ir ministerijoms išsiųstame rašte LPK pažymi, kad svarstomos priemonės turėtų skatinti ekonomikos stimuliavimą per pažangos įgyvendinimo programas, pramonės skaitmenizavimą ir diversifikavimą.

„Svarbiausias projektų atrinkimo rodiklis turi būti vienas – ar jie iš tikrųjų yra tie, kurie galės skatinti Lietuvos ekonomiką. Reikia siekti ne greitai išleisti pinigus, o rimtai pasiruošti ateities transformacijai. Reikia elgtis atsakingai ir galvoti ne tik, kaip padalinti pinigus prieš rinkimus, bet ir apie pridėtinės vertės kūrimą. Skolintų pinigų dalinimas turi trumpalaikį efektą – taip mes nesukuriame pridėtinės vertės, kurią turėsime ir po dešimties metų. Skolintus pinigus reikės grąžinti mūsų vaikams ir neaišku, kokios tuomet bus palūkanų normos. Šiandien jos yra nulinės, tačiau per dešimt-penkiolika metų jos gali gerokai paaugti ir tai, turint omenyje dar ir mažėjančią šalies populiaciją, skaudžiai atsilieps Lietuvai. Reikia galvoti apie tvarią ateitį ir konkurencingos ekonomikos kūrimą“, – pabrėžia LPK prezidentas.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK