Lapkričio 13 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje pristatytas ir aptartas 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. LPK prezidiumo nariai domėjosi, kodėl biudžeto dalies, numatytos atlyginimų didinimui švietimo ar sveikatos srityse, pagrindimas skambiai įvardijamas „reformomis“. Taip pat domėjosi, kokios lėšos biudžete numatytos regionų stiprinimui, kovai su šešėliu bei teiravosi, kaip biudžete atsispindi valstybės valdymo optimizavimas.

Biudžeto projekte įvardijamos 6 prioritetinės sritys

Numatoma, kad ateinančių metų valstybės biudžetą sudarys 10 586 676 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 1 921 550 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų), 11 681 216 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 2 242 676 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 1 094 540 tūkst. eurų).

Pasak biudžeto projektą pristačiusio finansų viceministro Dariaus Sadecko, planuojant išlaidas koncentruotasi į šešias pagrindines šalies struktūrines reformas: sveikatos, inovacijų, švietimo, mokesčių, šešėlio mažinimo ir pensijų srityse.

Didžiąją reformų įgyvendinimui reikalingų kaštų dalį sudaro atlyginimų didinimo dalis

„Reformos, ypač jų įgyvendinimo pradžioje, reikalauja papildomų finansinių išteklių. Makroekonominė aplinka mums taip pat diktuoja, kaip mes turime elgtis. Šiuo metu makroekonominėje aplinkoje yra neapibrėžtumo, kuris ragina mus ruoštis ateičiai, kuri nebūtinai bus tokia šviesi, kaip situacija pastaruoju metu“, – pastebėjo viceministras.

Dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančių struktūrinių reformų valstybės biudžeto pajamos augs 16,7 proc., o išlaidos didės 22,2 proc. Šios reformos nulemia ir valstybės biudžeto deficito padidėjimą, kuris, planuojama, kitais metais sieks 1,094 mlrd. eurų, t. y. 2,2 karto daugiau nei šiemet (489,171 mln. eurų). Tačiau teigiami kitų metų savivaldybių, „Sodros“, PSDF bei kitų valstybinių fondų biudžetai lemia, kad valstybės viešųjų finansų rodikliai bus teigiami.

„Tikslas yra kokybinių rodiklių pokytis prioritetinėse srityse ir atlyginimai yra viena iš priemonių, leisiančių to pasiekti. Labai svarbu – kas už tuos pinigus bus pasiekta“, – pabrėžė viceministras, paklaustas, ar numatytas atlyginimų kėlimas švietimo ir sveikatos srityse pagrįstai įvardijamas „reforma“.

Valstybės rezervas sutelktas ne viename fonde

Tarptautinio valiutos fondo tyrimas, kuris apima 80 valstybių istoriją, rodo, kad makroekonominių šokų rizika šiuo metu yra aukšta, o jiems kilus, viešieji finansai per kelerius metus netenka apie 9 proc. BVP dydžio pajamų. Valstybės kontrolė prognozuoja, kad 2019 m. pabaigoje Valstybės biudžete ir socialiniuose fonduose Lietuva bus sukaupusi apie 2,8 proc. BVP dydžio rezervą, o reikėtų būti sukaupus bent jau 4,5 proc. BVP rezervą, kad šalies ekonominis pažeidžiamumas būtų bent vidutinis.

Komentuodamas apie tai, kaip biudžeto planuose atsispindi Lietuvos ekonomikos atsparumo išorės šokams didinimas, D. Sadeckas atkreipė dėmesį, kad rezervas kaupiamas ne tik Rezerviniame stabilizavimo fonde, kurį dažniausiai akcentuoja Valstybės kontrolė, tačiau ir atskiruose fonduose – pavyzdžiui, „Sodros“ biudžetas turi savo rezervą. „Jei vertintume visumą, tai valstybės rezervas atrodo ganėtinai solidžiai“, – užtikrino D. Sadeckas.

Savivaldybėms biudžete – papildoma paskata

Posėdyje viceministras glaustai pristatė savivaldybių biudžetuose numatytus pokyčius. Vienas iš jų –   papildomas rodiklis, kaip paskata savivaldybėms imtis aktyvių veiksmų pritraukiant investicijas, verslą, kuriant darbo vietas ir mažinant šešėlį.

„Papildomas kriterijus – tai darbo užmokesčio fondo pokyčio rodiklis. Pasiūlėme jį taikyti nuo 2020 metų tam, kad savivaldybės turėtų daugiau laiko prisitaikyti. Kitas inicijuotas pokytis – lengvesnės galimybės skolintis, tačiau tik ekonomiškai pagrįstiems projektams – mažinantiems išlaidas arba generuojantiems pajamas. Kalba eina tikrai ne apie trinkelių klojimo „projektus“. Ekonomiškai pagrįstiems projektams būtų galimybė pasiskolinti iki 9 proc. savivaldybės biudžeto, – sakė viceministras.

LPK visada pasisakė už savivaldybių finansinį savarankiškumą ir sveikina siekį reformuoti savivaldybių finansavimo modelį, sukuriant finansines paskatas pažangiausioms.

Turime ruoštis mažėjantiems asignavimams iš ES

Pasak, finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės, maždaug 20 proc. ateinančių metų valstybės biudžeto sudaro europiniai pinigai (turima omenyje ne tik ES struktūriniai fondai, bet ir kitos išorės finansavimo platformos). ES struktūriniuose fonduose suplanuota 1,2 mlrd. eurų investicijų.

„Galime pasidžiaugti, kad esame vis mažiau priklausomi nuo europinių pinigų, tačiau, kita vertus, mes tam turime ruoštis. Turime suprasti, kad įgyvendinant projektus greitis nėra svarbiau už kokybę ir projektai turi būti įgyvendinami vadovaujantis aiškiais kokybės kriterijais“, – pabrėžė viceministrė.

Infrastruktūra ir švietimo sritys tebelieka didžiausiomis ES struktūrinių fondų lėšų kontekste. Ženkliai didėja inovacijoms ir mokslinei bei eksperimentinei veiklai numatomos lėšos.

„Kalbant apie perskirstymą, Finansų ministerija kiekvienais metais daro labai rimtą peržiūrą, kurie sektoriai yra geriausiai pasiruošę investuoti, o kur dar reikia diskusijų, reformų ar teisėkūrinių pokyčių. Jei tam tikri sisteminiai, teisiniai dalykai vėluoja, tai pinigai nukreipiami ten, kur paklausa yra didesnė“, – sakė L. Maskaliovienė.

2019 m. valstybės biudžete asignavimai iš ES sudarys 1,922 milijardo eurų, t. y. apie 16,6 proc. (382,326 mln. eurų) mažiau nei ankstesniais metais.

„Esame pakankamai paaugę, kad galvotume apie savarankišką gyvenimą, ES biudžetas turi kitų iššūkių ir prioritetų. Sanglauda, be abejo, tebeišlieka vienu svarbiausių prioritetų, bet nėra vienintelis“, – akcentavo viceministrė.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK