LPK komitetų nariai aptarė „Fit for 55“ ir Modernizacijos fondo prioritetus
Rugsėjo 30 d. LPK Aplinkosaugos ir klimato kaitos bei Energetikos ir žiedinės ekonomikos komitetų nariai susitiko su Aplinkos viceministre Gintarė Krušniene ir aptarė Europos Komisijos siūlymų paketą „Fit for 55“ ir Modernizacijos fondo prioritetus.
Viceministrė G. Krušnienė pristatė, kokie šiuo metu yra numatyti klimato politikos tikslai ir akcentavo, kad Lietuva yra pasiryžusi siekti ir ambicingesnių tikslų, kurie padėtų užimti strateginę poziciją ES, tačiau pažymėjo, kad yra rizika, jog galime ir neįgyvendinti papildomai prisiimtų tikslų.
Komiteto posėdžio viešnia teigė, kad papildomų įsipareigojimų prisiėmimas gali pritraukti papildomus 930 mln. Eur Lietuvai.
Komitetų posėdžio metu pristatytos ir 2021-2022 m. Modernizacijos fondo finansavimo kryptys:
- Kuro sąnaudų mažinimas plėtojant neariminį žemės dirbimą
- Elektromobilių įsigijimo skatinimas
- Švaresnės gamybos technologijų diegimas pramonės įmonėse, dalyvaujančiose ATL prekybiniame sektoriuje
- Viešųjų savivaldybėms priklausančių pastatų atnaujinimas (modernizavimas), didinant juose energijos vartojimo efektyvumą
- Viešųjų centrinei valdžiai priklausančių pastatų atnaujinimas, didinant juose energijos vartojimo efektyvumą
- Žaliojo vandenilio gamybos pajėgumo plėtra
Taip pat viceministrė pažymėjo, kad Lietuvos energetikos ir klimato srities veiksmų planui parengti bus formuojamos penkios darbo grupės, į kurias bus įtraukti ir socialiniai partneriai: atliekų ir žiedinės ekonomikos, transporto, žemės ūkio ir miškininkystės, pramonės ir energetikos. Šios darbo grupės dar bus skaidomos ir į smulkesnius teminius pogrupius.
Fit for 55“ pasiūlymai yra rezultatas teisinio ES įsipareigojimo mažinti emisijas (2030 m. ir 2050 m. tikslų, įtvirtintų ES klimato įstatyme). Pasak EK, tai yra būtinybė, turint omenyje gilėjančią klimato krizę ir globalios galių pusiausvyros persiskirstymą.
BusinessEurope, kurios narė yra ir LPK, bendrą poziciją dėl „Fit for 55“ planuoja patvirtinti iki spalio galo.
LPK ne kartą yra atkreipusi institucijų dėmesį, kad nemato aiškios strategijos, kaip ir valstybė ketina skatinti pokyčius Lietuvai susiduriant su dekarbonizacijos (žaliojo kurso), žiedinės ekonomikos, ir skaitmeninimo iššūkiais. Europos Komisija akcentuoja, kad Pramonei šiame procese tenka pagrindinis vaidmuo – tai didžiausias mūsų laikų iššūkis ir galimybė. Pagrindinis vaidmuo teks visoms pramonės vertės grandinėms, įskaitant energijai imlius sektorius. Jos visos turės ne tik dėti pastangas, kad sumažintų savo anglies pėdsaką, bet ir paspartinti pertvarką, pasiūlydamos įperkamų ir švarių technologijų sprendimų ir kurdamos naujus verslo modelius.
Kad pramonė, kurioje vis plačiau taikomas žaliosios ir žiedinės ekonomikos modelis, taptų konkurencinga, jai reikės saugaus švarios ir įperkamos energijos bei žaliavų tiekimo. Didesnės investicijos į mokslinius tyrimus, inovacijas, diegimą ir naujausią infrastruktūrą padėtų šiame procese kurti naujus gamybos procesus ir darbo vietas. Galutinis tikslas valstybės turėtų būtin sukurti pirmaujančias švarių technologijų rinkas ir Lietuvos ūkio subjektams svarbu rasti savo vietą vertės europinėse grandinėse ir kurti tvarius aukštos ir aukštesnės pridėtinės vertės produktus bei paslaugas. Vis dėlto LPK narius pasiekia tik fragmentuota informacija apie formuluojamas užduotis ir veiklos proveržio kryptis kurie įtakos finansavimo sprendimus, todėl kyla abejonių ar tikrai pavyks laikytis Europos Komisijos rekomenduojamų intervencinių priemonių proporcijų (pvz. RRF plano rengimo metodikoje nurodoma skirti 20 proc. skaitmeninimui ir 37 proc. žaliajam kursui).
