Lietuvos pramonininkų konfederacija pritaria Lietuvos vežėjų asociacijos LINAVA išreikštam susirūpinimui dėl Draudikų biuro viešai reiškiamų prielaidų, jog artimiausiu metu draudimo įmokos gali brangti dėl galimai didėsiančių išlaidų, kurios atsiras padidinus neturtinės žalos atlyginimo ribas.

LPK jau anksčiau yra išsakiusi problemą dėl draudimo įmokų didėjimo autotransporto priemonėms ir Vyriausybei jau yra teikusi siūlymą užtikrinti veiksmingą konkurenciją autotransporto draudimo rinkoje. Draudimo įmokų didėjimas turės neigiamos įtakos Lietuvos verslui, ypač transporto sektoriaus įmonių konkurencingumui užsienio rinkose.

Transporto sektorius yra vienas svarbiausių Lietuvos ekonomikoje. Jo dalis BVP yra 12%, o paslaugų eksporto struktūroje antžeminis transportas sudaro 65,63% ( į 28 ES šalis) . Sektoriuje dirba 98,8 tūkst. žmonių. Kaip teigia Lietuvos vežėjų asociacijos prezidentas E. Mikėnas, “siekiant išlikti konkurencingomis ir teikti aukštos kokybės krovinių gabenimo paslaugas, įmonės intensyviai investuoja į veiklos efektyvinimą, transporto priemonių ir procesų valdymo modernizaciją, skaitmenizaciją. Konkurencinė aplinka yra sudėtinga, ypač paradus Rusijos ir kitų NVS šalių rinkas”.

Vyriausybė ir jos atsakingos institucijos turi užtikrinti palankią reglamentuojančią aplinką, derinant visų rinkos dalyvių interesus ir priimti sprendimus, kurie užtikrins tolesnį eksporto, visos šalies ekonomikos augimą.

Rinkos situacija patvirtina LINAVA atstovų teiginius, kad objektyvių prielaidų civilinės atsakomybės draudimo įmokų kilimui nėra, o diskutuojamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo viršutinių ribų kilimas, perkeliant ES direktyvos nuostatas į Lietuvos teisės sistemą, nesuponuoja tiesioginio ryšio su įmokų augimu.

2016 m. Lietuvoje užfiksuotos 798 neturtinės žalos (0,83% visų žalų). Išmokos (su rezervais) sudarė 1,003,723 EUR (1,58% visų išmokų). Vidutinė išmoka – 1,258 eurų. Tarptautinių vežėjų krovininiais automobiliais segmentas 2016 m. turėjo tik 29 asmens žalas (0,26% viso šio segmento žalų skaičiaus), dėl kurių draudikai patyrė 31.064 EUR sąnaudas (0,12% visų šio segmento išmokų sąnaudų). Kokią dalį tarp šių asmens žalų sudaro neturtinės žalos tiksliai nėra skelbiama, tačiau atsižvelgiant į bendrą neturtinių ir asmens žalų santykį, darytina išvada, kad tai galėtų būti apie 27% šių skaičių, t.y. maždaug 8 žalos ir apie 8.400 EUR išmokų per visus 2016 m., todėl akivaizdu, kad tarptautinių vežėjų segmentui šios pataisos aktualumas išties yra nykstamai mažas.

Teismų praktika yra nusistovėjusi ir aiški, Lietuvoje nuosprendžiai dėl neturtinės žalos atlyginimo neturėtų daryti didelės įtakos įmokų pokyčiams.

Kitas labai svarbus aspektas yra pats neturtinių žalų limitas, siekiantis 5 mln. eurų, kuris yra taikomas daugelyje ES šalių, kuriose intensyviai konkuruoja Lietuvo vežėjai. Didžioji dalis eismo įvykių, į kuriuos patenka Lietuvos įmonių vilkikai, įvyksta būtent užsienyje.

Lietuvos pramonininkų konfederacija ragina visus rinkos dalyvius, sprendimų priėmėjus siekti subalansuoto sprendimo ir atsakingai vertinti nutarimus, kurie gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos verslui, šalies vežėjų, kaip vieno svarbiausio šalies paslaugų eksporto variklio, konkurencingumui ir, atitinkamai, visam šalies ūkiui.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai

28 Jan

III seminaras iš cik...

  • III seminaras iš ciklo „Žaliasis Kursas 2021-2027 m. Naujos Galimybės ir Rizikos Lietuvos Pramonei“