Lietuvos Verslo tarybos pareiškimas dėl Darbo kodekso
Šiandien kaip niekada mums visiems reikalingas susitelkimas, atsakingas problemų sprendimas ir valstybinis požiūris priimant svarbius sprendimus, nes tik taip Lietuva pasirengs tam laikui, kai reikės parodyti, kokie mes esame konkurencingi ir stiprūs. Ir tam reikia mūsų visų bendro darbo. Vienas iš tokių sprendimų šiuo metu visų mūsų laukia – sprendimas dėl naujojo Darbo kodekso.
Lietuvos Verslo tarybos nuomone, Lietuvai reikalingas naujasis Darbo kodeksas, kuris sudarytų sąlygas pereiti prie lankstesnio ir saugesnio, verslo ir darbuotojų poreikius atitinkančio bei šalies konkurencingumą stiprinančio darbo santykių reguliavimo nuo 2017 m. sausio 1 d. Turime pripažinti, kad naujas Darbo kodeksas netaps panacėja nuo visų problemų, nesukurs rojaus nei darbdaviui, nei darbuotojui, po jo priėmimo kitą dieną neatsiras dešimtys darbo vietų, o įmonių pelningumas nešoktels į kosmines aukštumas. Bet atsakingas apsisprendimas ir šio kodekso priėmimas bus žingsnis, liudijantis, kad mūsų valstybė yra brandi ir atvira, pasirengusi priimti atsakingus ir toliaregiškus sprendimus, formuojančius tvarią valstybės ateitį.
Lietuvai reikalingas naujasis Darbo kodeksas, kuris sudarytų sąlygas pereiti prie lankstesnio ir saugesnio, verslo ir darbuotojų poreikius atitinkančio bei šalies konkurencingumą stiprinančio darbo santykių reguliavimo nuo 2017 m. sausio 1 d.
Dabar bandoma supriešinti darbuotojus ir darbdavius, skelbiant kad šis kodeksas yra verslo lobizmo rezultatas, atstovauja ir gina vienos ar kitos pusės interesus. Skelbdami, kad šis kodeksas yra ginamas, kovojant už verslo geresnę ateitį, kažkodėl pamirštame paminėti, kad jau eilę metų tiek Europos Komisija, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare Lietuva siekia tapti, labai aiškiai įvardina – Lietuvai reikalingas darbo santykių lankstumas, būtina didinti konkurencingumą ir produktyvumą.
Lietuvai reikalingas pažangesnis ir lankstesnis darbo kodeksas ne tam, kad darbdaviai sau susikurtų geresnes darbo sąlygas, bet tam, kad daugiau žmonių turėtų pažangesnes sąlygas pradėti savo verslą ir tokiu būdu kurtų darbo vietas, kad žmonės, turintys idėjų, nebijotų jas realizuoti ir tokiu būdu prisidėtų prie mūsų ekonomikos stiprinimo. Kažkodėl pamirštame, kad pažangesnis reguliavimas yra vienas iš būdų skatinti emigrantų sugrįžimą į Lietuvą, nes ir jiems čia būtų sukurtos geresnės sąlygos savo verslo kūrimui ir idėjų realizavimui.
Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad šio įstatymo priėmimas netaptų priešrinkiminės karštinės ir bandymų susikrauti politinį kapitalą įkaitu. Reikalingas politinis brandumas ir valstybinis požiūris bei atsakingumas, realiai vertinant situaciją ir pripažįstant, kad dauguma kodekso nuostatų yra reikalingos ir turi būti kaip galima greičiau įgyvendintos, nes senasis kodeksas stabdo valstybės pažangą.
Keičiantis ekonominei situacijai ir darbuotojų bei darbdavių poreikiams, išliekant aukštam šešėlinės ekonomikos lygiui ir augant tarptautinei konkurencijai dėl talentų ir investicijų, kyla poreikis prie besikeičiančios ekonominės tikrovės pritaikyti ir darbo santykius. Verslas daugeliu atveju jau prisitaikė – darbdaviams jau dabar didžiausias turtas yra aktyvūs, besidomintys, naujus ir netradicinius sprendimus siūlantys darbuotojai, nes tokie žmonės veda įmones į priekį.
Šiandien mes turime galvoti ne apie vienadienius laimėjimus, politinius reitingus ir kapitalą, šiandien visi kartu turime prisiimti atsakomybę už tokius politinius sprendimus, kurie užtikrintų tvarią valstybės plėtrą, didintų šalies konkurencingumą ir skatintų ekonomikos augimą.
Lietuvos Verslo tarybą sudaro Lietuvos pramonininkų konfederacija, asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.
