COVID-19 pandemija ypač gerai atkreipė mūsų dėmesį į tai, koks svarbus mūsų ekonomikai tapo skaitmeninis turtas ir kaip skaitmeninės galimybės ar įgūdžiai sudaro sąlygas tęsti darbą, sekti viruso plitimą ir t.t. Tai skatina dar atidžiau įvertinti kasmet nuo 2014 m. Europos Komisijos skelbiamą Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI), kuris yra sudėtinis indeksas, matuojantis ES valstybių narių pažangą kuriant skaitmeninę ekonomiką ir visuomenę.

Lietuva – vidutiniokė Europos Sąjungoje

Lietuva šiame reitinge užima 14-tą vietą iš 28-ių valstybių ir rikiuojasi šiek tiek aukščiau Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Atsižvelgiant į per pastaruosius penkerius metus padarytą pažangą, Lietuva yra šiek tiek žemiau vidurkio. Praėjusiais metais Lietuva padarė pažangą daugelyje vertintų sričių. Visų pirma, šalis pademonstravo itin gerus rezultatus integruojant skaitmenines technologijas ir skaitmenines viešąsias paslaugas. Vis dėlto, nepaisant teigiamų pastarojo meto pokyčių, galimybės naudotis ryšiu ar skaitmeninis žmogiškasis kapitalas, vis dar nesiekia ES vidurkio.

Stiprioji Lietuvos pusė galimybėse naudotis ryšiu yra judriojo ryšio – tiek plačiajuosčio ryšio skverbtis, tiek 4G – aprėptis, tačiau rodiklius vis dar gadina nedidelė naujos kartos prieigos aprėptis (nuo 63 proc. 2018 m. pakilo iki 69 proc. 2019 m., palyginti su ES vidurkiu, siekiančiu 86 proc.) ir fiksuotojo plačiajuosčio ryšio aprėpties rodikliai. Dar daugiau, 5G ryšį diegti vėluojama iš esmės dėl stringančio tarpvalstybinio koordinavimo su Rusija: iki 2022 m. atidėtas 700 MHz spektro juostos dažnių skyrimas, taip pat lieka neaiškumų ar bus galima naudoti 3,6 GHz juostą, kurią Rusija Kaliningrade naudoja kariniam ir palydoviniam ryšiui.

Žmogiškojo kapitalo srityje situacija Lietuvoje pamažu gerėja. Tai buvo pasiekta padedant strateginės politikos programoms, kurios yra skirtos: pagrindinių su skaitmeniniais įgūdžiais susijusių trūkumų mažinimui, lyčių nelygybės mažinimui ir investicijoms į IRT srities darbuotojų įgūdžių tobulinimui. 2019 metų duomenimis net 55.7% 15-64 metų amžiaus asmenų Lietuvoje turėjo prastus technologinius įgūdžius (palyginti – EBPO vidurkis 37%). Apdirbamosios gamybos sektoriuje tai atsispindi žema pridėtine verte: 85% visų Lietuvos šio sektoriaus darbuotojų dirba žemo ir žemo-vidutinio technologinio išsivystymo įmonėse. Dar daugiau, anot Europos Komisijos, Lietuvos vidutinio ir aukšto technologinio išsivystymo produktų dalis eksporto struktūroje yra mažiausia ES – 35% – palyginus, sąjungos vidurkis yra 56%.

Reikalinga pažanga „atveriant“ viešojo sektoriaus duomenis

Vertinant skaitmeninių technologijų integraciją Lietuva užima aukštesnę poziciją nei ES vidurkis. Lietuva rodo išskirtinius rezultatus dalijimosi informacija elektroninėmis priemonėmis srityje (48 proc. Lietuvos įmonių dalijasi informacija elektroninėmis priemonėmis, palyginti su 34 proc. siekiančiu ES vidurkiu.) Lietuvos rezultatai itin geri ir tokiose srityse kaip internetu prekiaujančios mažos vidutinės įmonės, internetu kitose ES šalyse prekiaujančiomis įmonėmis ir, nepaisant nežymaus smuktelėjimo pastaruoju metu, e. prekybos apyvarta. Vertinant socialinės žiniasklaidos naudojimą verslo reikmėms, debesijos paslaugas ir didžiuosius duomenis, Lietuvos rezultatai panašūs į ES vidurkį.

Galiausiai, pagal skaitmenines viešąsias paslaugas Lietuva ES užima 6-tą vietą. Beveik visuose skaitmeninių viešųjų paslaugų srities segmentuose Lietuva pasiekė daug geresnių rezultatų nei ES vidurkis. Vienintelė išimtis – atvirieji duomenys. Šiame segmente Lietuva ES užima 24-tą vietą. Taigi Lietuva jau pasiekė puikių rezultatų naudojimosi e-valdžios ir viešosiomis skaitmeninėmis paslaugomis srityse. Visgi, reikalinga tolimesnė pažanga duomenų „atvėrime”, kurį tvirtai palaiko verslas skatinantis pamatuotus sprendimus verslo aplinkos politikoje.

 

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK