Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pakartotinai kreipėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, ragindama susilaikyti nuo skubotų Darbo kodekso (DK) pakeitimų. Pagrindinis tokių DK pakeitimų siekis – įvykdyti Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato preliminariame vertiname įvardytus trūkumus ir išvengti galimo pažeidimo procedūros prieš Lietuvą inicijavimo. LPK laikosi pozicijos, kad dėl šių pakeitimų susiklosto ydinga situacija, kai įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą, kuri reglamentuoja darbuotojų komandiravimą, yra nustatomas reguliavimas ir tiems ūkio subjektams, kurie nėra susiję su Direktyvos reguliuojama sritimi.

Savo kreipimesi LPK atkreipia dėmesį, kad į statybų sektoriui gresiančius padarinius – galimų konkurencijos iškreipimų dėl rangovo ir subrangovo poreikio dalintis jautria informacija apie darbuotojų atlyginimus, rangovui tenkant daugiau atsakomybės už subrangovo pareigas, kils statybų kainos (sukuriamos prielaidos formuotis „rizikos mokesčiui“, kas neatspindės sukuriamos vertės). Be to, rangovams bus sukurta našta tikrinti subrangovo patikimumą, kam rangovas ne visais atvejais turi pakankamą prieinamumą prie informacinių išteklių, pakeitimas sukurs prielaidas subrangovų piktnaudžiavimui.

„Akivaizdu, kad svarstomas reguliavimas padidins statybos sektoriaus cikliškumą ir ekonominių nuosmukių metu sumažins šio sektoriaus aktyvumą, o tai neigiamai paveiks visa ekonomiką. Ekonominio pakilimo metu šis reguliavimas didelių ekonominių problemų nesukels, nes rizika, kad subrangovas taps nemokus bus maža, tačiau didesnio ekonominio nuosmukio metu ši rizika reikšmingai padidės, todėl įmonės vengs samdyti finansiškai silpnesnius subrangovus arba jiems pradės taikys didelį „rizikos mokestį“. Tai padidins statybos rangos kaštus ir mažins šio sektoriaus aktyvumą, ypač ekonominių nuosmukių metu“, – pabrėžia LPK viceprezidentas Dalius Gedvilas.

Pasak LPK viceprezidento, šiuo metu statybos sektorius nėra atsigavęs po pandemijos. Statistikos departamento duomenimis net 29 proc. statybos įmonių nurodo, kad jų finansinė padėtis per pastaruosius 3 mėnesius blogėjo, o, palyginimui, tik 9 proc., kad gerėjo. Todėl ekonominė situacija šiuo metu nėra tinkama įvedinėti šiuos pakeitimus. Kita šalutinė šio reguliavimo pasekmė yra tai, kad šie papildomi statybos rangos kaštai bus perkelti ant vartotojų pečių. Nuo 2015 m. bendri statybos kaštai išaugo 20 proc., o gyvenamųjų pastatų – 32,8 proc. Pritaikius tokį reguliavimą statybos darbų kaštai padidės dar labiau, o tai mažins gyvenamųjų pastatų įperkamumą gyventojams.

Atkreiptinas dėmesys, kad Užimtumo tarnyboje tarp darbo ieškančių asmenų statybininkai sudaro didžiąją dalį – 21 tūkst. bedarbių. Tarp nemokumą patiriančių įmonių statybos verslas papuola į trejetuką dažniausiai bankrutuojančių verslų. Tik 30 proc. įkurtų naujų statybos įmonių išgyvena ilgiau negu 5 metus.

Siūlomi DK pakeitimai sukuria subsidiarią rangovo atsakomybę už darbo užmokestį ne tik darbuotojo komandiravimo atveju, bet ir visais subrangos atvejais. LPK pakartotinai atkreipia ministerijos dėmesį, kad užsienio paslaugų tiekėjų komandiruotų darbuotojų situacija yra nepalankesnė, lyginant su nacionalinių paslaugų teikėjų darbuotojais, todėl siekiant užtikrinti nediskriminavimo principą, subsidiarią atsakomybę tikslinga taikyt tik užsienio paslaugų tiekėjų komandiruotų darbuotojų atveju.

Darbo įstatymų laikymosi kontrolė (įskaitant ir darbo užmokesčio mokėjimą) yra valstybės institucijų, o ne privataus verslo funkcija. Pažymėtina, kad įstatymo projektas valstybės funkcijas nepagrįstai perkelia verslui. Todėl valstybės ketinimas su darbo teisės pažeidimais kovoti verslininkų (šiuo atveju – generalinių rangovų) sąskaita iš esmės nesuderinami su šalyje egzistuojančia viešųjų funkcijų sistema bei prieštarauja teisingumo principui. Tam turėtų būti skiriamos lėšos.

LPK ragina nekeisti Darbo kodekso skubotai ir toliau ieškoti alternatyvių sprendimų. Būtina konsultuotis su Europos Komisija, pabrėžiant, kad socialiniai partneriai pateikė reikšmingus argumentus prieš subsidiarios atsakomybės įgyvendinimą nacionalinių įmonių atveju. Konsultuotis su likusiomis penkiolika ES valstybių narių, kurios subrangos atsakomybės nuostatas taiko tik užsienio paslaugų teikėjams ir perimti jų gerąją praktiką. Taip pat yra būtina išsamiau išnagrinėti, kokį poveikį siūlomi Darbo kodekso pakeitimai turės statybų sektoriui ir visai atsakomybę reglamentuojančiai teisinei sistemai Lietuvoje.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai