Lpk Logo Lt

Lietuvos pramonės lūkesčiai 2015 m. III ketvirtis

2015 07 14

Liepos 14 d. Lietuvos pramonininkų konfederacija pristatė 2015 m. III-čiojo ketvirčio apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksą (PLI).

PRISTATYMO SANTRAUKA
„Pramonės lūkesčių indeksas išlieka augimo zonoje”

Atliktas lūkesčių indekso tyrimas buvo suskirstytas į tris dalis: PLI, Socialinio modelio tyrimą bei Absolventų kvalifikacijos darbdavių akimis tyrimą.

1. Pramonės lūkesčių indekso tyrimas

Indekso rodikliai ruošiami 2014 m. III-čiąjį ketvirtį lyginant su 2015 m. III-čiuoju ketvirčiu.

Lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu, pramonės lūkesčiai pakilo 8 punktais, ir toliau išlieka augimo zonoje bei siekia 63 punktus. Toks rezultatas rodo, kad įmonės ateitį vertina atsargiai, tačiau vis dar tikisi plėtros. Didžiausią įtaką visos apdirbamosios pramonės lūkesčių rodikliui darė maisto ir gėrimų pramonės indekso kilimas nuo 53 iki 83 punktų ribos. Šiuo metu didžiausią spaudimą patiria chemijos pramonė dėl vis dar nepalankios konjunktūros trąšų, bei PET granulių prekybos rinkose.

Nors lūkesčių rodiklis išlieka teigiamas ir stabilus, vidaus vartojimo prognozės yra „minuso“ zonoje ir siekia tik 45 punktus. Tam įtakos didelis ekonominis ir politinis neapibrėžtumas užsienyje, o taip pat ženklaus pagerėjimo nesulaukiantis eksportas, kuris duoda didelį multiplikatoriaus efektą vidaus vartojimui. Tikėtina, kad vidaus vartojimo plėtrą artimiausiu metu labiausiai palaikys didėjanti gyventojų perkamoji galia (auga atlyginimai ir mažėja nedarbas).

Darbuotojų kiekio indekso reikšmė nežymiai viršija 60 punktų reikšmę ir siekia 61 punktą. Toks rezultatas liudija apie atsargų įmonių nusiteikimą naujų darbo vietų kūrimo atžvilgiu. Gamintojų pateiktos darbo rinkos prognozės rodo palankesnį verslo požiūrį į naujų darbo vietų kūrimą (užimtumo indeksas viršija 61 punktų ribą) dėl augimą rodančių produkcijos kiekių (58 punktai). Taip pat įmonės ketina didinti atlyginimus esamai darbo jėgai.

Skolinimosi rodiklio reikšmė 2015 m. trečiąjį ketvirtį siekia 52 punktus ir išlieka augime, tačiau rodo verslo neryžtą skolintis. Tokius respondentų atsakymus galime pateisinti išliekančiu neapibrėžtumu dėl susiklosčiusios situacijos kaimyninėse rinkose ir neaiškumu, užsitęsus politiniams/finansiniams nesutarimams pačioje Europoje. Kita vertus, skolinimosi paklausą ateityje gali padidinti įmonių ketinimai plėstis į naujas užsienio rinkas ir naujojo ES struktūrinės paramos laikotarpio pradžia.

Eksporto prognozės išlieka pozityvios – jau 2015 m. I ketvirčio PLI tyrimo rezultatai parodė, kad nepaisant įtemptos padėties išorės rinkose, kas antras gamintojas 2015 m. planavo eksporto plėtrą. Esama statistika rodo, kad eksporto žemėlapyje vykę ženklūs pokyčiai tęsiasi – plėtra į NVS rinką mažėja (-41,10 proc., lyginant 2015 m. I ketv.  su 2014 m. I ketv.), o eksportas į kitas rinkas sparčiai auga – pavyzdžiui, į Pietų Ameriką 107,49 proc., lyginant 2015 m. I ketv.  su 2014 m. I ketv.,  į Aziją – 76,19 proc.

Trečiojo ketvirčio pramonės eksporto indeksas patvirtina eksporto augimo statistiką – PLI eksporto indeksas augo nuo 58 iki 65 punktų. Itin pozityviai naujų eksporto rinkų atžvilgiu nusiteikę maisto ir gėrimų bei tekstilės ir drabužių pramonės įmonės (atitinkamai 80 ir 75 lūkesčių indekso punktai). Tuo tarpu chemijos pramonės eksporto indeksas pakilo 14 punktų ir jau rodo pozityvesnį nusiteikimą šiame sektoriuje, kuriame eksporto rodikliai krenta pastaruosius kelis metus (-12,13 proc., lyginant 2015 m. I ketv. su 2014 m. I ketv.).

2. Socialinio modelio tyrimas

Lietuvos gamintojų požiuris į  Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį administracinį modelį:  net 44,8 proc. respondetų tvirtina, kad palengvinus terminuotųjų sutarčių sąlygas šios įmonės įdarbintų papildomų darbuotojų, likusi respondentų dalis (55,2 proc.) nurodė, jog įdarbinimui tokie pokyčiai įtakos nedarytų. Klausimas dėl didesnio atleidimų iš darbo reguliavimo lankstumo taip pat parodė darbdavių pozityvų nusiteikimą –  47,9 proc. apklaustųjų teigė, jog toks lankstumas skatintų darbdavius sukurti daugiau darbo vietų įmonėse.

Į klausimą dėl įmonių požiūrio į kolektyvines sutartis ir ar mažesnės garantijos darbuotojams paskatintų įmonėse pasirašyti tokias sutartis 18,8 proc. respondentų nurodo, jog yra tiesiogiai suinteresuoti savo darbuotojų gerove ir tai paskatintų pasirašyti kolektyvines sutartis,  58,3 proc. respondentų neplanuoja imtis papildomų veiksmų sumažinus darbuotojų garantijas.  22,9 proc.  teigia, jog su kolektyvinių sutarčių sąvoka jie yra per mažai susipažinę. Atsakydami į klausimą dėl lokauto  reikalingumo, ketvirtadalis respondentų tvirtino, kad lokautas jiems yra reikalingas, 21,9 proc.  tikino, jog lokautu  jie neplanuoja naudotis. Daugiau nei pusė respondentų (53,1proc.) pripažino, kad jie yra per mažai supažindinti su šia sąvoka ir turėtų geriau išsiaiškinti diskutuojamas sąvokas.

3. Absolventų kvalifikacijos tyrimas

LPK, dalyvaudama Strateginių partnerysčių projekte „GRADual: Increasing Students/Graduates Employment Readiness” ir atsižvelgdama į problematikos aktualumą, ištyrė darbdavių požiūrį į absolventų įsidarbinimo galimybes. Nors jaunimo (nuo 15 iki 24 metų) nedarbo lygis Lietuvoje palaipsniui mažėja, tačiau vis dar išlieka aukštas – apie 17 proc. (2015 m. gegužės mėn.). Pasak darbdavių, darbuotojo įgūdžiams keliami reikalavimai sėkmingam darbui atlikti tiesiogiai koreliuoja su asmeniniais ir sisteminiais įgūdžiais, kurių trūksta absolventams. 23,7 proc. respondentų teigė, jog svarbiausi  darbuotojo įgūdžiai – geros profesinės žinios, tuo tarpu net 28,6 proc. atsakė, kad  jaunieji specialistai būtent ir neturi šių įgūdžių. Panašiai koreliavo ir kiti  atsakymai: gebėjimas produktyviai dirbti komandoje, gebėjimas žodžiu ir raštu  dėstyti mintis užsienio kalba, gebėjimas efektyviai naudoti darbo laiką. Darbdaviai įvardino specifines žinias, kurių trūksta jauniesiems darbuotojams: projektų valdymo (13,7 proc.),  inovacijų valdymo (12,1 proc.), darbo su kompiuteriu įgūdžiai (10,5 proc.). 32,9 proc. respondentų pripažįsta, kad tai susiję su tiesioginės  praktikos/mentorystės darbo vietoje nebuvimu.

Įgūdžių trūkumo ir jaunimo nedarbo statistika rodo, kad yra būtina imtis atitinkamų veiksmų švietimo srityje, kuriant naujas strategijas ne tik nacionaliniame, bet ir Europos Sąjungos lygmenyje (daugelyje šalių jaunimo nedarbo lygis yra aukštesnis nei 25proc.) ir priimti valinius politinius sprendimus reformoms įgyvendindinti.

LPK vienintelė šalyje kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 150 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą (PLI). Kartu su 2015 m. III ketvirčio Pramonės lūkesčių indeksu buvo atlikta  dar ir keleto aktualių visuomenei klausimų analizė – Lietuvos gamintojų požiūris į Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį administracinį modelį bei absolventų įsidarbinimo galimybių tyrimas.

Susijusios naujienos

E. Stonkutė: Kinijos iššūkis Europai

2024 03 27
Egle Stonkute 2 Scaled 1

V. Janulevičius: Laiškas Lietuvos biurokratams

2024 03 26
Dsc 3767

V. Janulevičius: Du scenarijai, arba kodėl šį pavasarį mu...

2024 03 21
Eugene Zhyvchik Utcj1rkzsxo Unsplash
Archyvas, Darbo santykiai, ekonomika, Eksportas, Lūkesčių indeksai, pramonė, Pranešimai žiniasklaidai, Visos naujienos"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"signature":"9874198ac12149bb29a3740491eeb18e","user_id":2,"time":1711471143,"lang":"lt","post__not_in":[4039],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, Darbo santykiai, ekonomika, Eksportas, L\u016bkes\u010di\u0173 indeksai, pramon\u0117, Prane\u0161imai \u017einiasklaidai, Visos naujienos","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="502">

Įrašykite paieškos frazę: