Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) reiškia susirūpinimą, kad dabartinėje situacijoje, kai vis daugiau faktorių byloja apie Lietuvos ekonomikos stagnaciją ir net tikėtiną recesiją, sprendimų priėmėjai linkę remtis pernelyg pozityviais ekonominės raidos scenarijais.

LPK atkreipia dėmesį, kad Bendras Europos Centrinio Banko kainų konkurencingumo indeksas fiksuoja krentantį Lietuvos konkurencingumą (1 pav.). Lietuvos kainų konkurencingumas mažėja dėl darbo užmokesčio augimo, infliacijos ir energetikos kainų.

Dar iki 2022 metų pirmo ketvirčio Lietuva buvo labiausiai kainomis konkurencinga Baltijos šalis. Tačiau 2022 m. pirmą ketvirtį Lietuvos konkurencingumas krito (4%) žemiau Latvijos. Prieš tai, Lietuvos kainų konkurencingumas nuo 2010 iki 2021 m. buvo vidutiniškai 8.5% aukštesnis nei Latvijos ir 27% aukštesnis nei Estijos.

Lietuvos verslo situacija sparčiai blogėja. Infliacijos akivaizdoje, skaičiuojant keliais kartais išaugusias elektros kainas, siūlymas MMA didinti 15 proc. vertintinas kaip nepamatuotas optimizmas ar atsainumas darbdavių išsakomų argumentų atžvilgiu.

Neįvertinama reali įmonių situacija, kritusi jų produkcijos paklausa, krintantis įmonių mokumas, todėl MMA didinimas jau artimiausiu laiku galėtų sukelti rimtų pasekmių visiems. MMA pakėlimas iki 840 Eur prisidės prie padidinto infliacijos lygio, neigiamai paveiks Lietuvos pramonę (didinat ir taip šiuo metu augančias verslo sąnaudas). Tai, kad MMA didinimas 15 proc. gresia dar didesne infliacija ir didesniu nedarbu pažymi ne tik darbdaviai, bet ir ekonomistai.

Turime suprasti, kad ne tik įmonėms teks sunkiai pakeliama našta – visa tai gali dar labiau pagilinti numatomą fiskalinę įtampą. Olandijos banko ING skaičiavimais, daugelis pramonės sektorių yra imlūs energijai. Kadangi didžioji dalis Lietuvos BVP priklauso nuo eksporto ir pramonės, energetikos kainos augimas ženkliai įtakoja konkurencingumą per kainas perduodamas vartotojams. Tarp labiausiai energetikos paveiktų sektorių yra chemijos, metalų, cemento ir plytų, kelių, žemdirbystės ir maisto pramonės sektoriai. Girdime argumentus, kad infliacijos spiralė Lietuvos ekonomikai negresia, kadangi infliaciją didžiąja dalimi nulėmė išoriniai veiksniai (energetikos ir žaliavų kainos). Manome, kad tokie teiginiai yra neatsakingi, kadangi esant ekonominių veiksmų visumai (įskaitant ir augančius darbo užmokesčio kaštus visų grandžių darbuotojams dėl didėjančio MMA), gamintojams teks augančius gamybos kaštus atspindėti galutinio produkto kainose; įskaitant ir būtiniausius maisto produktus. Taigi, tokių sprendimų poveikį artimiausioje ateityje gali skaudžiai pajusti galutiniai vartotojai.

LPK specialistų skaičiavimais, nepalankiausiu scenarijumi, dėl aukštų elektros ir dujų kainų apie 30 proc. pramonės įmonių bus priverstos 3 mėnesius nedirbti, o likusios dirbs 50 proc. pajėgumu. Tai reikš, kad IV ketvirčio BVP sumažės 3,37 mlrd. eurų, o fiskalinis deficitas sieks 1,94 mlrd. eurų (3,39 proc. prognozuojamo BVP).

Vadovaujantis baziniu scenarijumi, kai 15 proc. pramonės įmonių uždaromos 1,5 mėnesio, o likusios veikia 75 proc. pajėgumu, tikėtinas deficitas – apie 975 mln. eurų. BVP sumažėjimas būtų vis dar įveikiamas. Tačiau šiam scenarijui – valstybės ekonominiam stabilumui ir mažesniam įsiskolinimui – reikia užtikrinti bent minimalų konkurencinį įmonių pranašumą tarptautinėse rinkose. Akivaizdu, kad įmonių veiklos tęstinumui reikalingos laikinosios pagalbos priemonės, o ne dar didesnės naštos užkrovimas.

Suprantama, kad pagalba reikalinga ir su infliacija susiduriantiems darbuotojams, todėl LPK nuosekliai pabrėžė, kad valstybė ir verslas turi dalytis atsakomybe ir pasisakė už tai, kad MMA „ant popieriaus“ galėtų kilti iki 800 eurų (t. y. maždaug 10 proc.) kartu su neapmokestinamų pajamų dydžiu (NPD) iki 740 eurų. Sprendimas NPD didinti iki 625 eurų tik labai nežymiai priartina prie tikslo NPD prilyginti MMA (tai Trišalėje taryboje buvo aptarta dar 2017 m.), o MMA kėlimas 15 proc. dabartiniame kontekste tiesiog gesina Lietuvos ekonomikos variklį.

1 pav. Europos Centrinio Banko duomenys, 2022 m. liepa. Pastaba: didesnis indeksas reiškia mažesnį kainų konkurencingumą

 

FACEBOOK

Artimiausi renginiai