Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pristatomas Lietuvos gamintojų lūkesčių indeksas rodo, kad pramonės lūkesčiai antrajam šių metų ketvirčiui yra pozityvūs, prognozuojamas augimas, tačiau iššūkius kelia sparčiai augančios žaliavų kainos.

Gamybos apimtys antrąjį šių metų ketvirtį didės visose pramonės šakose, ypač elektronikos, plastikų ir chemijos pramonėje. Gamybos apimčių didėjimą visų pirmą lemia sparčiai atsigaunanti paklausa pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose, o verslininkų nuomone ši paklausa toliau augs ir ateinantį ketvirtį.

Pagrindinis lietuviškos produkcijos paklausos šaltinis yra atsigaunanti euro zonos pramonė, kuri auga jau dešimtą mėnesį iš eilės, o pastaruosius du mėnesius augimo tempas viršija pastarųjų dviejų dešimtmečių rekordus.

Ilguoju laikotarpiu galima tikėtis, kad didžiosios ES valstybės  sieks ES viduje vystyti gyvybiškai svarbias pramonės šakas, kaip farmacijos pramonę ir kt. Tokiu būtų bus  siekiama išlaikyti kritinės produkcijos tiekimo nepriklausomumą nuo trečiųjų šalių –  Lietuvos pramonės įmonėms tai bus proga plėsti savo svarbą ES tiekimo grandinėse.

Gąsdina žaliavų kainos

Be pandemijos keliamų rizikų, didžiausias pramonės sektoriui kylantis iššūkis yra kylančios žaliavų kainos, kurios lems ir didėjančias produkcijos kainas. Produkcijos kainų  augimą įtakos  lėtas darbo našumo augimas ir spartus darbo kaštų augimas. Per pastaruosius dešimt metų pajamos Lietuvoje išaugo 101 proc., o darbo produktyvumas 29,4 proc., taigi, Lietuvos pramonės konkurencingumas matuojamas skirtumu tarp šių pokyčių sumažėjo 71,7 proc. ir tai yra vienas prasčiausių rodiklių ES.

Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, pramonės žaliavų kainos nuo 2016 m. išaugo 170 proc., o vien tik per pirmąjį šių metų ketvirtį 23 proc. Metalų kainos nuo 2016 m. išaugo 194 proc., o per šį ketvirtį – 31 proc. Produkcijos kainas taip pat didina išaugę logistikos, ypač jūrų konteinerių, kaštai ir  trikdžiai logistikos grandinėse.

Pozityvesnes nuotaikas pramonė sieja su  Lietuvoje sparčiai įsibėgėjančiu  vakcinavimo procesu bei artimiausiu metu įsigaliosiančiu „galimybių“ ir „žaliuoju“ pasais. Viliamasi, kad „galimybių“ paso įsigaliojimai leis atverti ekonomiką dar plačiau, o tai paskatins ekonomikos augimą per didesnį vidaus vartojimą.

Skirtingi lūkesčiai

Apdirbamosios gamybos sektorines tendencijas antrąjį šių metų ketvirtį galima suskirstyti į tris grupes:

  • Optimistiškos nuotaikos vyrauja kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos ir guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektoriuose.
  • Nuosaikios teigiamos nuotaikos vyrauja baldų, chemikalų ir chemijos produktų, metalo gaminių, medienos, tekstilės ir kitų nemetalo produktų gamybos sektoriuose.
  • Neutralios nuotaikos arba galimas nežymus gamybos apimčių susitraukimas jaučiamas maisto ir drabužių gamybos sektoriuose.

Palyginti su pirmuoju 2021 m. ketvirčių – pramonės lūkesčiai žymiai geresni. Pramonės lūkesčiai ypatingai pagerėjo elektronikos, plastiko pramonės ir tekstilės gaminių pramonės šakose. COVID-19 pandemijos laikotarpiu gyventojų vartojimo įpročiai dėl visame pasaulyje taikytų karantino priemonių reikšmingai keitėsi. Vienas iš didžiausių šio gyventojų vartojimo pokyčio padarinių – stipriai išaugusi elektronikos, t. y. įvairių kompiuterių, telefonų, elektroninių ir optinių gaminių paklausa.

Tekstilės pramonėje situacija priešinga. COVID-19 pandemijos metu tekstilės vartojimas, kaip ir drabužių vartojimas, tik mažesne apimtimi stipriai smuko. Tekstilės pramonės įmonės susidūrė su krentančia paklausa ir mažėjančiu užsakymų skaičiumi. Tačiau įsibėgėjęs vakcinavimo procesas bei karantino ribojimų laisvinimas vėl didina tekstilės ir drabužių pramonės produkcijos paklausą. Tekstilės pramonės produkcija 2020 m. buvo tik 20 proc. didesnė, lyginant su 2015 m., o lyginant su 2019 m. netgi susitraukė 4,6 proc.

Atsigauna gamybos apimtys

Gamintojų pateikti gamybos apimčių per pastaruosius tris mėnesius duomenys atspindi teigiamas tendencijas daugumoje pramonės šakų. Suvaldžius antrosios pandemijos bangos išplitimą Lietuvoje bei svarbiausia ES ir trečiųjų šalių rinkoms grįžtant į augimo kelią, augančią paklausą jaučia visa Lietuvos pramonė.

Chemikalų ir chemijos pramonės produkcijos gamybos augimas išlieka didelis antrą ketvirtį iš eilės. Lietuvoje dalis chemijos įmonių prisitaikė prie pandemijos poreikių ir pradėjo gaminti cheminius reagentus, kurie itin paklausūs pandemijos laikotarpiu. Chemijos pramonės šaka yra antra pagal dydį Lietuvos pramonės struktūroje (sudaro 10,8 proc. visos Lietuvos pramonės), todėl sėkmingas šios srities gamybos augimas reikšmingai veikia visą Lietuvos ekonomiką.

Medienos (6,1 proc.) ir baldų pramonės (9,9 proc.) šakos Lietuvoje sudaro 16 proc. visos pramonės produkcijos. Metų pradžioje gamybos apimčių prognozės abiejose šiose pramonės šakose buvo neigiamos, tačiau situacija visų pirma dėl ES pramonės atsigavimo pasikeitė ir artimiausiu metu prognozuojamas spartus produkcijos augimas.

Darbuotojų poreikis išlieka

Darbuotojų poreikis pramonės įmonėse antrąjį 2021 m. ketvirtį toliau augs. Spartesnio darbuotojų skaičiaus augimo tikimasi visose pramonės šakose, išskyrus chemijos pramonę, kurioje augimas jau pastarąjį pusmetį buvo itin spartus. Iš viso Užimtumo tarnyboje balandžio mėnesį buvo registruota 40 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų apie 20 proc. –  pramonės sektoriuje.

46 proc. įmonių nurodo, kad daugiausiai trūksta jaunų specialistų ir inžinierių, 24 proc. – aukščiausios kvalifikacijos ir didelę patirtį turinčių specialistų, apie 22 proc. – nekvalifikuotų darbuotojų ir tik 8 proc. nurodo, kad darbuotojų pakanka.

Priežastis, lemianti spartų darbuotojų poreikio augimą, yra didėjantis užsakymų skaičius. Vidutinė pramonės įmonių turimų užsakymų eilė šiuo metu yra 3,6 mėnesio, o tai yra didžiausia reikšmė per pastarąjį dešimtmetį. Tai lėmė ne tik stipriai išaugusios gamybos apimtys, tačiau ir tam tikrų žaliavų bei žmogiškųjų išteklių trūkumas. Šios priežastys neleidžia didinti gamybos apimčių norimais tempais ir lemia ilgėjančią užsakymų eilę.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai

16 Sep

Konferencija „Naujo...

  • Konferencija „Naujos verslo realijos sankcijų ir AML pasaulyje: ar tai svarbu tik finansų įstaigoms?“