Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarijos nuotr.

Sausio 19 d. LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius drauge su Lietuvos verslo tarybos atstovais, Užsienio reikalų, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų ministerijų ministrais, Seimo komitetų pirmininkais dalyvavo Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoje diskusijoje dėl Lietuvos ekonomikos ateities.

Rizika šalies verslo konkurencingumui ir sparčiam šalies ekonomikos augimui išaugo ne tik pandemijos sukeltų trukdžių, išaugusių žaliavų ir energijos išteklių kainų, bet ir dėl Kinijos taikomų nekonvencinio pobūdžio priemonių. Diskusijoje aptartas tiek trumpalaikis periodas, tiek ilgesnė ekonominė perspektyva.

V. Janulevičius diskusijoje pristatė vidaus ekonomikos ir rinkų diversifikavimo problematiką.

„Įmonės praranda užsakymus. Dėl to darbo rinkos klausimai ir darbuotojų iš trečiųjų šalių pritraukimas ir įdarbinimo problemų, pavyzdžiui, eilės ambasadose, perteklinis dokumentų reikalavimas, per daug ištęstų procedūrų ir kt., sprendimas būtinas jau dabar“, – kalbėjo LPK prezidentas.

Pramonininkų atstovas siūlė, kad valstybės pastangos turi būti sutelktos paramai verslui Vietname, Tailande, Indonezijoje, Filipinuose, Laose – potencialiose žaliavų ir komponentų rinkose, o numatytose paramos priemonėse reikia išplėsti galimybes, kad kiekviena įmonė galėtų nuvykti pas savo potencialų naują tiekėją. Be to, būtina didinti prieigą prie kapitalo, teikti pagalbą įmonėms rengiantis išėjimui į tarptautines rinkas per IPO.

„Per pastarąjį dešimtmetį susikaupė daug problemų, kurios tikrai neskatina verslo plėtros Lietuvoje. Turime pripažinti, kad mes pralaimime konkurencinę kovą su savo kaimynėmis, turinčiomis 0 proc. pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui, kurios lanksčiau sprendžia darbo jėgos trūkumą, turi palankesnę mokestinė aplinką ir stabilią bei prognozuojamą verslo aplinką.  Turime matyti realią situaciją – jau net lietuviško kapitalo įmonės išsikelia iš Lietuvos. Dabartinė situacija su Kinija, nepalanki ir nelanksti mokestinė aplinka, darbo jėgos trūkumas šiuos procesus tik paspartins. Nesikeičiant politinei situacijai, matyt, kad vis daugiau įmonių planuos gamybos plėtrą vykdyti nebe Lietuvoje, o kitoje ES šalyje dėl politinių rizikų suvaldymo. Pavyzdžiui, per pastaruosius penkerius metus Lietuvos investicijos į Latviją padvigubėjo ir 2020 m. viršijo 4 mlrd. Eur, nes yra konkurencingesnė Latvijos mokesčių sistema, lyginant su Lietuva. Vežėjai jau masiškai kelia savo įmones į Lenkiją“, – sakė V. Janulevičius.

Dėl to, LPK prezidento teigimu, būtinas perėjimas prie paskirstytojo pelno apmokestinimo (arba 0 proc. mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui). Jis paskatintų įmones investuoti į modernesnes gamybos technologijas, todėl padidėtų įmonių technologinė parengtis, augtų įmonių gebėjimas gaminti aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų produkciją, didėtų konkurencingumas bei gebėjimas integruotis į ES strategines vertės grandines, būtų pritraukiama daugiau tiesioginių užsienio investicijų.

Valdžios atstovai akcentavo, kad trumpuoju laikotarpiu yra būtina padėti sumažinti einamuosius nuostolius ir riziką verslui. O žvelgiant į ilgalaikį periodą, dėmesį skirti pasiūlos pusės ekonominę politiką atitinkančioms priemonėms, kurios didintų ekonomikos produktyvumą, sukurtų prielaidas sparčiau kurti aukštesnės vertės trumpesnės gamybos grandinės ekonomiką Lietuvoje.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai