Lietuva naujausioje Pasaulio banko verslo sąlygų ataskaitoje „Doing Business 2017“ iškrito iš 20-ies verslui draugiškiausių pasaulio valstybių. Nors pagal Doing Business verslo aplinkos patrauklumo reitingus Lietuva vis dar patenka į top 25 valstybių sąrašą, tačiau ir toliau pralaimi konkurencinę kovą kaimyninėms valstybėms, o tai yra vienas svarbiausių aspektų kalbant apie verslumo plėtrą (ypač regionuose), galimybes pritraukti užsienio investuotojus, naujų darbo vietų sukūrimą bei emigracijos mastų mažinimą.

„Lietuvos iškritimo iš geriausią verslo aplinką turinčių valstybių dvidešimtuko priežastis šiuo atveju yra grynai techninė, t.y. dėl pakoreguotos „Doing Business“ reitingo sudarymo metodikos. Vertinant pagal pakoreguotą metodiką, per metus Lietuvos pozicija „Doing Business“ reitinge išliko nepakitusi – reitinge užimame 21 vietą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Baltijos regiono kontekste, Lietuva „Doing Business“ reitinge vis dar atsilieka nuo kaimynių – pavyzdžiui, naujausiame „Doing Business“ reitinge Estija užima 12-tą, o Latvija – 14 vietą. Negana to, per metus Latvija sugebėjo savo reitingą pagerinti trimis pozicijomis, t.y. pakilo iš 17 į jau minėtą 14 vietą,“- teigia Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos patarėjas ekonomikai.

Baltijos regiono kontekste, Lietuva„Doing Business“ reitinge vis dar atsilieka nuo kaimynių – pavyzdžiui, naujausiame „Doing Business“ reitinge Estija užima 12-tą, o Latvija – 14 vietą.

Jo teigimu, dėl griežtesnių nei kitose Baltijos valstybėse reikalavimų minimaliam įstatiniam kapitalui, Lietuva pagal verslo pradžios reitingo komponentą nusileidžia Latvijai ir Estijai– šiemet pagal šį kriterijų Lietuvai atiteko 29 vieta, tuo tarpu Latvija ir Estija užima atitinkamai 22 ir 14 vietas. Negana to, Estija turi santykinai patrauklesnę nei Lietuvoje pelno mokesčio apmokestinimo sistemą, o tai yra itin svarbus verslo aplinkos patrauklumo aspektas.

Pabrėžtina, kad vertinant Baltijos šalių rodiklius pagal „Doing Business“ reitingo mokesčių mokėjimo sąlygas, aiškiai matosi, kad Lietuvos mokestinė sistema yra santykinai labiau „užbiurokratizuota“ nei Latvijoje bei Estijoje, o tai vėlgi mažina Lietuvos patrauklumą verslo plėtros požiūriu. Pagal „Doing Business“metodiką, standartinė Lietuvos įmonė mokesčius turi mokėti 11 kartų per metus, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 7 ir 8 kartus per metus. Lietuvoje standartinei įmonei sumokėti mokesčius užtrunka 171 val. per metus, tuo tarpu Latvijoje – 168,5 val., o Estijoje – tik 84 val.

Lietuvos mokestinė sistema yra santykinai labiau „užbiurokratizuota“ nei Latvijoje bei Estijoje, o tai vėlgi mažina Lietuvos patrauklumą verslo plėtros požiūriu.

LPK atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad nepaisant geros bendros pozicijos „Doing Business“ reitinge, Lietuva vis dar turi kur pasitempti vertinant mūsų ir kitų Baltijos valstybių rodiklius. Vertinant įvairius statistinius rodiklius (pvz. BVP plėtra, nedarbo lygis, t.t.), teigtina, kad Lietuva įžengia į letargiško ekonomikos augimo laikotarpį, kuris pasižymės lėta BVP plėtra ir beveik nemažėjančiu nedarbu. Pavyzdžiui, šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP išaugo tik 1,9 proc., o pagal BVP plėtrą nepatenkame net į top 15 sparčiausiai augančių ES valstybių sąrašą. Siekiant paspartinti ekonomikos plėtrą, būtina sparčiau šalinti struktūrines verslo aplinkos problemas ir didinti ekonomikos konkurencingumą.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai