Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta 2016 metų Lietuvos eksporto analizė rodo, kad šių metų pradžioje Lietuvos eksportas nutraukė lėtėjimo tendencijas. 2016 m. pirmąjį ketvirtį lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksporto apimtys išaugo 4,5 proc. (lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu) – toks eksporto augimo tempas yra 1,7 karto spartesnis nei užfiksuotas per visus 2015 metus.

Eksporto spurtą 2016 m. dar geriau atspindi nominalus eksporto augimas: kai per visus 2015 m. eksporto apimtys padidėjo 269 mln. EUR, vien per 2016 m. pirmąjį ketvirtį eksporto apimtys išaugo 111 mln. EUR. Kitaip tariant, pirmą šių metų ketvirtį eksporto augimas sudarė net 40 proc. visų praėjusių metų prieaugio.

Eksporto augimą ES stabdo sruktūrinės problemos

Lyginant 2015 m. ir šių metų pirmojo ketvirčio eksporto dinamiką, galima išskirti kelis struktūrinius pokyčius. Pirma, šiek tiek neigiamai kito eksporto rodikliai namų ES rinkoje – kai pernai eksportas į ES padidėjo 7,4 proc., šių metų pradžioje eksportas į ES rinką beveik nedidėjo. Eksporto į ES prieaugis 2016 m. pirmą ketvirtį siekė tik 0,1 proc. arba vos 2,1 mln. EUR. Didžiausios įtakos tokiam rezultatui turėjo itin prastas eksporto „pasirodymas“ centrinėse ES rinkose – Vokietijoje ir Prancūzijoje, kur eksporto nuosmukis siekia atitinkamai 11,6 proc. ir 7,2 proc.

Akivaizdu, kad kaip ir pernai, taip ir šiemet, Lietuvos eksportuotojai prioritetinį dėmesį skiria Skandinavijos regionui, kas puikiai atsispindi ir šių metų eksporto rezultatuose. Pavyzdžiui, eksportas į Daniją šiemet išaugo dešimtadaliu, panašiu tempu didėjo eksportas į Švedijos rinką. Taip pat reikia pripažinti, kad susiklosčiusi situacija darbo rinkoje kartu su vis dar besitęsiančiu investicijų badu pradeda neigiamai veikti mūsų gamintojų konkurencingumą ir sumažina eksporto augimo potencialą.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis 2016 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo net 6,9 proc., privačiame sektoriuje – 7,6 proc., o gamyboje – net 8,1 proc. Tuo pačiu metu materialinių investicijų lygis pramonėje (kuriai tenka daugiau nei 80 proc. Lietuvos eksporto apimčių) šių metų pirmą ketvirtį buvo net 56 proc. mažesnis nei prieškriziniu laikotarpiu – 2008 m. pirmąjį ketvirtį.

Vertinant tokią darbo užmokesčio ir investicijų dinamiką, tampa akivaizdu, kad Lietuvos verslas jau artimiausiu metu susidurs su rimtais konkurencingumo iššūkiais, kurie gerokai apribos eksporto augimo potencialą. Iš dalies tokios prognozės atsispindi ir šių metų eksporto rodikliuose ES regione.

Eksportas į NVS rinką stabilizuojasi

Šiemet ir toliau stebime eksporto srautų mažėjimą į NVS rinką – pirmąjį šių metų ketvirtį lyginant su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu lietuviškos kilmės prekių eksportas į NVS regioną susitraukė 11,4 proc. Tai reiškia, kad vien per pirmąjį šių metų ketvirtį eksporto netekimai NVS regione sudarė beveik 15 mln. EUR. Dėl makroekonominių ir geopolitinių priežasčių eksportas į Rusiją šiemet sumažėjo dešimtadaliu arba 6 mln. EUR.

Nepaisant tolesnio eksporto srautų mažėjimo į NVS regioną, šiemet po itin ilgos pertraukos galime pasidžiaugti ir pirmais teigiamais eksporto rezultatais NVS rinkose. Pavyzdžiui, šiemet maisto prekių eksportas į Rusiją išaugo trečdaliu, o prie tokio augimo prisidėjo ženkliai išaugusios gaminių iš kakavos ir nealkoholinių gėrimų eksporto apimtys. Po truputį stabilizuojasi ir Lietuvos eksporto rodikliai Ukrainoje ir Baltarusijoje. Pavyzdžiui, šiemet eksportas į Ukrainą ir Baltarusiją ūgtelėjo po 1 proc. į kiekvieną valstybę. Viena vertus, įtakos tokiems rezultatams turi itin žema eksporto bazė, tačiau, kita vertus, prie tokių tendencijų prisidėjo ir pirmi kuklūs ekonominės situacijos stabilizavimosi požymiai NVS regione.

Eksporto rezultatai naujose rinkose – ypač pozityvūs

Šiemet ir toliau stebime itin pozityvius eksporto rezultatus naujose rinkose: eksporto apimtys į Aziją ir Šiaurės Ameriką šių metų pirmą ketvirtį padidėjo penktadaliu arba net 28 mln. EUR. Pusę tokio prieaugio sudarė eksporto į JAV augimas (+14,4 mln. EUR). Pozityviais eksporto rezultatais JAV rinkoje šiemet gali pasigirti chemijos pramonė, maisto pramonė, metalų ir įrenginių pramonė.

Eksporto plėtrą į Azijos regioną šiemet labiausiai išjudino Japonijos rinka, į kurią lietuviškos kilmės eksportas šiemet išaugo 19,5 mln. EUR. Augimas ypač ryškus maisto produktų segmente.

Neblogai atrodo ir eksporto rodikliai į Kinijos rinką: čia eksportas padidėjo beveik 9 proc. arba 1,6 mln. EUR. Itin gerus rezultatus Kinijos rinkoje parodė maisto eksportuotojai, kurie padidino eksporto į Kiniją apimtis daugiau nei 1 mln. EUR.

eksportas (2015 m. I ketv. ir 2016 m. I ketv.)

ARTIMIAUSI RENGINIAI

07 Nov

Tramplinas skaitmenin...

  • Tramplinas skaitmeninei pramonės įmonių transformacijai: nuo inovacijų audito iki įsiliejimo į tarptautinį partnerysčių tinklą

FACEBOOK