Pagal „EY“ atliktą Europos investicinio patrauklumo tyrimą, Lietuva 2020 m. tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumo žemėlapį užėmė 19-vietą, o metais anksčiau – 21 iš 47. Taigi pagal reitingą atrodome vidutiniokai, bet ar ši vieta objektyviai atspindi Lietuvos sėkmę pritraukiant TUI? Pagal tyrimo metodologiją, į šalį pritraukta TUI suma lemia reitingo vietą, bet šalių ekonomikų dydžiai reikšmingai skiriasi, todėl prasminga naudoti santykinius rodiklius, siekiant įsivertinti, kur mes esame tarptautiniame kontekste.

Siekdama pritraukti daugiau TUI, Lietuva save pristato, kaip santykinai mažų mokesčių šalį ir iš dalies tai galime pamatyti per mažą Lietuvos biudžeto dydį (34,6 proc. BVP), kuris yra antras mažiausias tarp ES valstybių narių ir daugiau nei 12 proc. mažesnis nei ES vidurkis. Tačiau faktiniai duomenys rodo, kad Lietuva pritraukdama TUI investicijas toli gražu sėkme nepasižymi.

„Lietuva yra tik 21 vietoje tarp ES šalių pagal pritrauktą TUI sumą, lyginant su BVP. Ši suma Lietuvoje tesiekia 35,1 proc. BVP, kai Lenkijoje – 43 proc., Latvijoje – 54 proc. Estijoje net – 84 proc. Taigi Estija sugeba į savo šalį pritraukti tris kartus daugiau TUI nei Lietuva, o viena iš priežasčių – palankesnė mokestinė aplinka įmonėms. Pastaraisiais metais ši tendencija gerėja, tačiau siekiant prisivyti Estiją, Lietuvoje TUI turėtų išaugti daugiau nei du kartus nuo 19 mlrd. Eur iki 41 mlrd. Eur, o tai vargu bau ar įmanoma tęsiantis status quo politikai. Palyginimui, Lietuvoje esanti TUI suma 2020 m. padidėjo 760 mln. per metus”, – pažymi LPK ekonomistas-analitikas Titas Budreika.

Tradiciškai mokesčių dydis nebuvo pagrindiniu veiksniu lemiančiu TUI pritraukimą, tačiau šio veiksnio svarba pastaraisiais metais didėja, ypač dėl komunikacijos technologijų plėtros, kuri leidžia darbus atlikti per atstumą. T. Budreika pažymi, kad žiūrint istoriškai, pagrindiniai veiksniai, kurie lemia šalies patrauklumą užsienio investuotojams, yra politinis stabilumas, mažas korupcijos lygis, rinkos atvirumas, rinkos dydis ir išsilavinusi bei lanksti darbo jėga. Tačiau dauguma aplink esančių šalių yra panašios pagal šiuos kriterijus, todėl vis didesnė svarba tenka mokestinei aplinkai.

Pastaruosius du dešimtmečius EPBO mokestinė našta įmonėms mažėjo nuo vidutiniškai 28 proc. 2000 m. iki maždaug 20,6 proc. 2020 m. Mokslininkų meta-studijose įrodyta, kad 1 proc. p. sumažėjus įmonių mokestinei naštai šalyje, tiesioginės užsienio investicijos padidėja 1,39 proc.

LPK analitikas-ekonomistas pažymi, kad dėl TUI Lietuva konkuruoja su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis, tačiau, pavyzdžiui, skirstomojo pelno mokesčio modelį aplink Lietuvą taiko Estija, Latvija ir nuo šių metų Lenkija. Lenkams įsivedus šį modelį regione Lietuva liks viena, kuri netaiko šio modelio. Visos šios šalys pritraukia santykinai daugiau TUI nei Lietuva, todėl atitinkamo modelio neperkėlimas į Lietuvą reikštų, kad Lietuvai pritraukti TUI ateityje pavyktų dar sunkiau.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai

22 Jun

Diskusija „Ar galio...

  • Diskusija „Ar galiojantis teisinis reglamentavimas pakankamai apsaugo verslą nuo nesąžiningos konkurencijos situacijose, kai buvę ar esami įmonės darbuotojai ima konkuruoti su savo darbdaviu?“