Dėl sparčios technologinės pažangos iki 2020 m. pasikeis maždaug trečdalis kompetencijų, kurios šiandien laikomos svarbiausiomis darbinėje veikloje. Didelė dalis darbų bus automatizuoti ar atliekami technologinių inovacijų pagalba. Kaip mes, senstanti Lietuvos visuomenė, sugebėsime konkuruoti su jų nepavargstančiais, klaidų nedarančiais, motyvuotais ir besimokančiais robotais? Kaip keisis valstybių socialinės sistemos? Kaip profesinės mokyklos ir universitetai gali pasirengti laukiantiems iššūkiams?

„Inžinerinėje pramonėje jau iš arti matome, kaip greitai keičiasi technologijos. Daugėja statistikos, rodančios, kaip sparčiai vystosi robotika, vis daugiau įrenginių yra sujungiami tarpusavyje. Tai ne tik palengvina žmonių darbą, bet keičia reikalavimus kompetencijoms ir netgi naikina kai kurias profesijas, leidžia dalyje sektorių atsisakyti žmogaus kaip darbo jėgos“, – sako Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas, dalyvavęs Klaipėdos universiteto organizuotame renginyje „Karjeros dienos 2016“.

Daugėja statistikos, rodančios, kaip sparčiai vystosi robotika, vis daugiau įrenginių yra sujungiami tarpusavyje. Tai ne tik palengvina žmonių darbą, bet keičia reikalavimus kompetencijoms ir netgi naikina kai kurias profesijas, leidžia dalyje sektorių atsisakyti žmogaus kaip darbo jėgos.

Pasak G.Kvietkausko, jau tapo aišku, kad teks ne tik mokyti jaunimą, bet intensyviai perkvalifikuoti vidutinio amžiaus specialistus: „Tai bus milžiniškas iššūkis. Todėl mes, pramonininkai, siekiame, kad švietimo sistemos dalyviai ir pramonės atstovai kooperuotųsi ir aktyviau kartu ieškotų lanksčių, integruotų profesinio orientavimo, mokymo ir studijų formų“.

Valstybėms, universitetams ir įmonėms, kurios veiks išvien ir koordinuotai naudos investicijas, skirtas švietimui ir gamybai, sparti technologinė pažanga žada neregėtas produktyvumo, pelno ir ekonomikos gerovės aukštumas. O įvairių sričių specialistai, ypač turintys techninių, gamtos mokslų, skaitmeninių ir inžinerinių gebėjimų, dar ilgai bus reikalingi.

„Darbo rinkoje reikės vis mažiau „paprastų” bazinių gebėjimų ir daugiau sudėtingesnių įgūdžių: kūrybiškumo, bent trijų kalbų mokėjimo, Rytų ir Vakarų kultūrų pažinimo, duomenų analitikos, gamybos valdymo, analitinio mąstymo ir problemų sprendimo. Tokie įgūdžiai lems ne tik individualią žmonių sėkmę darbo rinkoje, bet ir visos valstybės ekonomikos konkurencingumą“, – sako LPK viceprezidentas.

Skaičiuojama, kad dėl robotų plitimo iki 2020 m. bus prarasta maždaug 5 mln. darbo vietų 15-oje didžiausių išsivysčiusių ir kylančių ekonomikų.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai