Klaipėdos uostas didina investicijas ir siūlo karjeros galimybes
Už uosto vystymą, infrastruktūros tobulinimą ir uosto veiklos administravimą atsakinga LPK asocijuota narė – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – į uosto infrastruktūrą kasmet investuoja dešimtis milijonų eurų. Nuolatinės investicijos daro uostą konkurencingą bei leidžia pasiekti gerų krovos rezultatų. Pagal augimo tempus Klaipėdos uostas jau ne vienerius metus iš eilės yra lyderis tarp Baltijos jūros uostų, o prie šalies ekonomikos prisideda sukurdamas daugiau nei 6 proc. Lietuvos BVP.
„Dėl pastaraisiais metais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įgyvendintų drąsių ir didelių investicijų uostas gali teikti dar geresnės kokybės paslaugas. Laiku atlikus investicijas, veikia svarbiausias Lietuvos energetinis projektas – SGD terminalas. Uostas pastaraisiais metais taip pat tapo konteinerių, birių krovinių paskirstymo centru ir įžengė į pasaulinių uostų kategoriją, atidarytas naujas keleivių terminalas“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai nuo 2013 m. vadovaujantis generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Uostas pastaraisiais metais taip pat tapo konteinerių, birių krovinių paskirstymo centru ir įžengė į pasaulinių uostų kategoriją, atidarytas naujas keleivių terminalas.
2013-uosius uosto direkcijos veikloje galima laikyti proveržio metais. Įgyvendintos didžiausios uosto istorijoje investicijos į infrastruktūrą siekė apie 360 mln. litų (104 mln. eurų). Tai apie tris kartus daugiau nei 2012-aisiais. Ženklios investicijos į infrastruktūrą privačioms kompanijoms kasmet leidžia didinti krovos apimtį, kuri pernai buvo rekordinė ir siekė per 38,5 mln. tonų.
Klaipėdos uoste veikia konteinerių, naftos produktų, birių krovinių paskirstymo terminalai. Taip pat uostas pasižymi itin didele krovinių diversifikacija, t.y, kraunami įvairūs kroviniai: nafta, metalas, mediena trąšos, grūdai, maisto produktai ir kiti kroviniai. Net 50-60 proc. krovos sudaro vietiniai – lietuviški – kroviniai.
Klaipėdos uostas lyginant su kaimyniniais uostais daug efektyviau išnaudoja teritoriją, kuri yra palyginus nedidelė – 552 ha. Išnaudojant turimus resursus ir dirbant itin efektyviai 1 ha žemės ploto tenka apie 69 tūkst. tonų krovinių, kai tuo metu kone 2 tūkstančius ha užimančiame Rygos uoste 1 ha tenka 20 tūkstančių tonų, 942 ha Ventspilio uoste – 23 tūkst.tonų/ha, o 775 ha Talino uoste – 13 tūkst.tonų/ha. Klaipėdos uostas yra pagrindinis uostas Baltarusijos užsienio prekybai.
Tarptautinė jūrų perkėla, Centrinis keleivių terminalas (CKT) bei kruizinių laivų terminalas per metus priima apie 300 000 žmonių. Keltų linijomis iš Vokietijos ir Švedijos atvyksta apie 240 tūkstančių keleivių, kruiziniais laivais – apie 60 tūkstančių svečių. Keltais daugiausiai keliauja lietuviai, o kruiziniais laivais atplaukia vokiečiai, ispanai, italai, amerikiečiai bei kitų tautybių svečiai.
„Viena didžiausių Uosto direkcijos vertybių – puikus profesionalų kolektyvas, kurį kasmet papildo apie 30 praktiką atliekančių studentų, iš kurių dalis įsitvirtina ir lieka arba vėliau ateina čia dirbti. Uosto direkcija bendradarbiauja su mokslo įstaigomis studentų rengimo klausimais, mums nuolat reikalingi geri specialistai, turintys statybinį ar inžinerinį išsilavinimą“, – teigia A.Vaitkus.
Būtent inžinerinės srities specialistų ir statybos darbų projektų vadovų Klaipėdos uostui šiuo metu labiausiai trūksta. Vidutinis mėnesinis nustatytas (paskirtasis) darbo užmokestis šiose pareigose šių metų antrą ketvirtį siekė per 1 400 eurų.
