Europinė darbotvarkė verslui šiais metais buvo kaip niekada intensyvi, tačiau kitąmet Lietuvos ir visos Europos verslo laukia nauji iššūkiai, susiję su besitęsiančia migracijos krize ir augančiu politiniu nestabilumu. Populistinių jėgų stiprėjimas gali lemti protekcionizmo apraiškas, mažėjantį Europos patrauklumą investicijoms, stabdyti teisėkūros procesus, ekonominį augimą bei prekybos plėtrą.

Tomas Vasilevskis, Lietuvos verslo atstovybės Briuselyje vadovas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovas BUSINESSEUROPE, vardina su Europos politiniu ir geopolitiniu klimatu susijusias aplinkybes, kurios kitąmet neišvengiamai reikš ir verslo klimato „atšilimą“ ar „atšalimą“: „Rinkimai Prancūzijoje ir Vokietijoje, „Brexit“ derybų proceso pradžia, naujosios JAV prezidento administracijos politika, Kinijos reakcija į rinkos ekonomikos statuso nesuteikimą, Rusijos veiksmai ir sankcijų režimo tęstinumas, imigracijos bangos į ES – visa tai darys milžinišką poveikį europinei teisėkūrai, prekybos sąlygoms ES ir globalioje rinkoje, taip pat įmonių sprendimams dėl investicijų“.

Viena rimčiausių rizikų – populistinių jėgų stiprėjimas ES sostinėse, kuri, pasak T. Vasilevskio, gali reikšti protekcionizmo apraiškas, naujas kliūtis vidaus rinkoje prekių ir paslaugų judėjimui, būtinų reformų „užšaldymą“, teisinio, reguliacinio ar politinio stabilumo silpnėjimą. Tai gali lemti ir dar didesnę nežinomybę dėl tarptautinės prekybos sąlygų ES eksportuotojams, atsiliepti santykiams su Kinija, Kanada, JAV.

„Šių globalių iššūkių kontekste ES sieks spręsti migracijos problemas, koncentruosis į išorinių sienų apsaugą, ekonominę ir socialinę plėtrą, prekybos politiką, Strateginio investicijų fondo veiklos pratęsimą, jaunimo užimtumo didinimą, ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimą. Lietuvos verslas taip pat turi būti tinkamai pasiruošęs reaguoti į kylančius iššūkius“, – teigia LPK atstovas.

Šių globalių iššūkių kontekste ES sieks spręsti migracijos problemas, koncentruosis į išorinių sienų apsaugą, ekonominę ir socialinę plėtrą, prekybos politiką, Strateginio investicijų fondo veiklos pratęsimą, jaunimo užimtumo didinimą, ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimą.

Europinė darbotvarkė verslui šiais metais buvo kaip niekada intensyvi: augo dėmesys energijai imlių pramonės šakų anglies dvideginio emisijų reguliavimui, siekta eliminuoti kliūtis paslaugų teikimui ES vidaus rinkoje, reformuojamos prekybos apsaugos priemonės, tačiau daugelis svarbių su ES teisėkūra susijusių sprendimų nusikelia į ateinančius metus.

„Šiemet intensyviai vykusios derybos dėl laisvos prekybos sutarčių su JAV ir Kanada baigėsi skirtingai: kitąmet laukia sutarties su Kanada ratifikavimas Europos Parlamente ir nacionaliniuose parlamentuose. Norėtųsi tikėtis, kad, pasikeitus JAV administracijai, laisvos prekybos susitarimo procesas judės teigiama kryptimi ir su šia šalimi. Abu šie susitarimai ženkliai pagerintų sąlygas Lietuvos eksportuotojams“, – sako T. Vasilevskis.

Kitąmet laukiama sprendimų dėl Kinijos rinkos ekonomikos statuso ir ES prekybos apsaugos priemonių (antidempingo, antisubsidijų ir apsaugos priemonių). Lietuvos verslas drauge su ES šalių pramonininkų koalicija reikalavo užtikrinti veiksmingas priemones, garantuojančias sąžiningumą prekyboje, ir griežtą požiūrį į importą iš šalių su dideliais rinkos iškraipymais.

2016 metais didelį galvos skausmą Lietuvos vežėjams kėlė kliūtys kelių transporto vidaus rinkoje: senosios ES narės – Prancūzija, Vokietija, Italija ir Belgija – įvedė naujus reikalavimus kelių transporto sektoriui, kas užkrovė milžinišką administracinę naštą Lietuvos vežėjams ir apsunkino transporto paslaugų teikimą ES bendrojoje rinkoje. LPK ir Lietuvos verslas prisidėjo, kad Europos Komisija imtųsi priemonių prieš atskirų valstybių kuriamas kliūtis, kuriomis siekiama protekcionistinių, nacionalinių rinkų apsaugos tikslų.

Dėl spartaus technologinio progreso ir aršios konkurencijos globaliose rinkose, ES šalių verslas skiria vis daugiau dėmesio skaitmeninei pramonės transformacijai. Lietuvos pramonės įmonės aktyviai bendradarbiauja su užsienio partneriais, ruošiasi pritaikyti kitų šalių patirtį šioje srityje ir kitąmet planuoja su valstybės institucijomis sukurti nacionalinę platformą „Pramonė 4.0“.

ARTIMIAUSI RENGINIAI

07 Nov

Tramplinas skaitmenin...

  • Tramplinas skaitmeninei pramonės įmonių transformacijai: nuo inovacijų audito iki įsiliejimo į tarptautinį partnerysčių tinklą

FACEBOOK