Ketvirtosios pramonės revoliucijos lyderės Vokietijos įmonės dalinosi patirtimi su lietuviais
Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos ekonominių partnerių, taip pat sektinas pavyzdys, įgyvendinat su ketvirtąja pramonės revoliucija susijusias naujoves. Balandžio 6-8 d. vykusios verslo misijos į Vokietiją metu ekonomiškai svarbiuose šalies miestuose – Berlyne ir Štutgarte – apsilankę Lietuvos verslininkai užmezgė naudingus kontaktus, keitėsi patirtimi apie pramonės skaitmenizavimą ir specialistų rengimą šiuolaikinėms modernioms pramonės įmonėms.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vyriausiojo atstovo prie tarptautinių organizacijų Gintaro Morkio, Lietuvos pramonės įmonės jau eina ketvirtosios pramonės revoliucijos keliu, tačiau pasigenda glaudesnio valdžios bendradarbiavimo, kuriant mokymo centrus, vykdant bendrus projektus, tyrimus, kuriant ir palaikant inovacijas bei aplikacijas, turinčias tiesioginį poveikį verslui ir naudą visuomenei.
„Vokietijos pramonė yra pavyzdinė platforma pasaulio mastu. Vokietijos valdžia, pramonės įmonės, mokslas, universitetai, pramonės ir verslo organizacijos telkia finansinius ir intelektualinius resursus pramonės pažangai, produktyvumui ir konkurencingumui pasaulyje didinti, skaitmeninant gamybos, projektavimo, logistikos, rinkodaros procesus. Iš šios šalies daug ko pasimokyti gali ir Lietuva,” – sakė G. Morkis.
Vokietijos pramonė yra pavyzdinė platforma pasaulio mastu. Vokietijos valdžia, pramonės įmonės, mokslas, universitetai, pramonės ir verslo organizacijos telkia finansinius ir intelektualinius resursus pramonės pažangai, produktyvumui ir konkurencingumui pasaulyje didinti, skaitmeninant gamybos, projektavimo, logistikos, rinkodaros procesus. Iš šios šalies daug ko pasimokyti gali ir Lietuva.
Verslo misijos dalyviai lankėsi Baden-Viurtembergo žemėje įsikūrusiose įmonėse. Šis Vokietijos regionas pasirinktas neatsitiktinai – tai labiausiai industrializuota šalies dalis, kurioje labiausiai išvystytos šios pramonės šakos – inžinerija, automatizavimo pramonė, medicininių paslaugų, plastiko, pakavimo produkcijos, vakuuminių technologijų pramonė ir laboratoriniai tyrimai.
„Lietuvos pramonės inžinerijos įmonės galėtų vykdyti Vokietijos bendrovių užsakymus, o informacinių technologijų sektorius bendradarbiauti su šio sektoriaus Vokietijos kompanijomis“, – pabrėžė ūkio viceministrė Rasa Noreikienė, taip pat dalyvavusi dalyje verslo misjos susitikimų.
Lietuvos pramonės inžinerijos įmonės galėtų vykdyti Vokietijos bendrovių užsakymus, o informacinių technologijų sektorius bendradarbiauti su šio sektoriaus Vokietijos kompanijomis.
Lietuvos įmonės susipažino su Baden-Viurtembergo žemėje veikiančių pramonės įmonių pažanga, įgyvendinant ketvirtąją pramonės revoliuciją, Federalinės vyriausybės bei vietos valdžios politika, Vokietijos įmonių lūkesčiais dėl ES pramonės skaitmenizavimo strategijos. Taip pat įsitikino, kaip veikia Vokietijos dualinio mokymo sistema, kaip įmonėse steigiami ir veikia mokymo centrai.
Apskritojo stalo diskusijoje Mercedes-Benz, IBM, Eisenmann, Felman, IPO Plan įmonių atstovai dalinosi patirtimi apie dualinį mokymą, robotizacijos svarbą ir diegimą į kasdienius pramonės procesus, inovatyviai jau nuo pirmųjų klasių mokykloje mąstančių inžinierių rengimą darbo rinkai.
Pasak ūkio viceministrės, pritaikius Vokietijos dualinio profesinio rengimo modelio elementus, Lietuvos profesinio rengimo sistemoje būtų galima plačiau taikyti pameistrystės mokymo organizavimo formą, kai praktinis mokymas vyksta darbo vietose, tiesiogiai atliekant darbines užduotis. Tai padėtų padidinti užimtumą Lietuvoje.
„Lietuva ir Vokietija turi galimybių tapti stipriomis partnerėmis pramonės srityje: LPK nariai – AB „Achema“, AB „Lifosa“, Ernestenos grupė – jau kuris laikas bendradarbiauja su viena pažangiausių Vokietijos automatizavimo pramonės įmonių FESTO ir savo įmonių technologinėse sistemose naudoja jos gaminius. Lietuvoje veikia šios įmonės pardavimų padalinys bei ICT centras. Džiugu, kad verslo misijos metu aukštųjų technologijų ir laboratorinių tyrimų centras – Fraunhofer institutas – išreiškė interesą bendradarbiauti su Kauno technologijos universitetu, įgyvendinant bendrus projektus“, – sakė G. Morkis.
Verslo misijos metu Lietuvos įmonių atstovai taip pat užmezgė ryšius su stambiausių ir įtakingiausių Vokietijoje bei Europoje pramonę ir verslą atstovaujančių struktūrų BDI ir BDA vadovais, susitiko su EISENMMAN AG ir WURTH įmonių vadovybėmis, lankėsi EISENMMAN AG mokymo centre, Bundestage.
Per pastaruosius penkerius metus dvišalė prekyba tarp Lietuvos ir Vokietijos nuolat augo. 2015 m., palyginti su 2011 m., dvišalės prekybos apyvarta padidėjo 13,6 procento ir siekė 4,71 mlrd. eurų. 2015 m. Lietuvos eksportas į Vokietiją padidėjo 1,8 procento ir sudarė 1,8 mlrd. eurų.
Ketvirtoji pramonės revoliucija suprantama kaip gamybos procesų kompiuterizacija, perėjimas prie naujo didesnės procesų automatizacijos lygio, „protingų“ gamyklų, kuriose be žmogaus įsikišimo sąveikaus įvairios mašinos ir gamybos įranga.
