Įmonėms, nukentėjusioms nuo pandemijos, vietoj gaunamos pagalbos pradėjo kauptis papildomos problemos
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), Finansų ministeriją ir Seimą, prašydama nutraukti perteklinį mokesčių atidėjimo administravimą, kuris sukuria papildomą administracinę naštą nukentėjusiam nuo pandemijos verslui, vertinti įmones, kurios naudojasi mokesčių atidėjimu kaip teisėta Valstybės pagalbos verslui priemone, kaip neturinčias mokestinės nepriemokos, o taip pat patikslinti mokesčių atidėjimo taikymą akcizų mokesčio atžvilgiu bei peržiūrėti karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą.
LPK atkreipia dėmesį, kad įmonėms, nukentėjusioms nuo pandemijos, vietoj gaunamos pagalbos pradėjo kauptis papildomos problemos, kai nuo 2021 m. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iš esmės pakeitė mokesčių atidėjimo administravimo praktiką. Iki šiol viena iš veiksmingiausių Valstybės pagalbos verslui priemonių pandemijos metu buvo mokesčių atidėjimas, bet po įvykusių pasikeitimų įmonės susiduria su ženkliomis problemomis.
Naujausias nukentėjusių nuo pandemijos įmonių sąrašas, pagal kurį mokesčių atidėjimas taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d., buvo suformuotas automatiškai remiantis VMI turimais duomenimis, tačiau vasario mėn. VMI pradėjo masinę akciją, siekiant susiaurinti šį sąrašą, išbraukiant įmones, kurios nuo pandemijos, neva, nenukentėjo. Praktikoje tai pasireiškė tuo, kad įmonės pradėjo gauti laiškus su prašymais pateikti daugybę duomenų, kurie turėtų patvirtinti, kad įmonė realiai nukentėjo nuo pandemijos. Akivaizdu, kad neigiama pandemijos įtaka, priklausomai nuo verslo ir konkrečios įmonės specifikos, gali pasireikšti skirtingai, todėl atlikti tokį vertinimą ir detaliai suprasti kiekvienos atskiros įmonės situaciją yra ypatingai sunku, o įvertinant įmonių skaičių tikriausiai yra nerealu. Vertinant administracinę naštą įmonei, tai prilygsta rimtam mokestiniam tyrimui arba patikrinimui. Visoms įmonėms buvo pradėta taikyti vienoda finansinės būklės vertinimo metodika, tačiau vietoje objektyvaus vertinimo praktikoje tai davė atvirkštinį rezultatą. Iki mokesčių atidėjimo pabaigos liko vienas mėnuo, o įmonės vis gauna ir gauna laiškus su prašymu pateikti vis naujos ir naujos papildomos informacijos. Pasitaiko visiškai absurdiškų situacijų, kai įmonė, kurios veikla dėl karantino apribota jau antrą kartą per metus, tačiau kuri metų pabaigoje turėjo laikiną didesnį pinigų likutį, yra išbraukiama iš nukentėjusių sąrašo.
LPK taip pat atkreipia VMI ir Finansų ministerijos dėmesį į tą faktą, kad pakankamai daug problemų įmonėms, kurios yra įtrauktos į nukentėjusių sąrašą, nuolat iškyla dėl jų dviprasmiško teisinio statuso mokesčių administravimo atžvilgiu. Visos įmonės, kurios teisėtai turi mokesčių atidėjimą, VMI kasdienėje praktikoje yra vertinamos kaip turinčios mokestinę nepriemoką, t. y. kaip laiku su biudžetu neatsiskaičiusios. Toks statusas tiesiogiai riboja įmonės ūkinę veiklą. Iš esmės pasidaro neaišku, kaip tokia įmonė turi elgtis, ką ji gali ir ko negali daryti.
LPK pažymi, kad reglamentuojant mokesčių atidėjimus ir formuojant nukentėjusių nuo pandemijos įmonių sąrašus, visiškai neatsižvelgta ir į akcizų mokesčio specifiką.
