Kovo 14 d. Šiaulių pramonininkų asociacijos atstovai, susitikę su žurnalistais, papasakojo, kiek žmonių pernai grįžo dirbti į Šiaulius iš emigracijos ir kokių projektų jie imasi, kad kiekvienais metais grįžtų vis daugiau emigrantų. Savo istorijomis pasidalino ir emigrantų duonos ragavę šiauliečiai.

“Pernai grįžo daugiau kaip 100 žmonių dirbti į mūsų asociacijai priklausančias įmones. Skaičius simbolinis. Ar tai daug? Yra įvairių skaičiavimų, tačiau daug kas sutaria, kad vieno žmogaus netektis valstybei kainuoja apie 1 milijoną eurų. Tai švietimas, ir kitos valstybės paslaugos. Taigi, galima sakyti, kad į Šiaulius grįžo 100 milijonų eurų investicijų”,- sakė asociacijos vadovas.

Stulpinas pabrėžė, kad norint pritraukti kuo daugiau žmonių, reikia dirbti visiems kartu. “Mes nuolat akcentuojame, kad Šiaulių regionui reikia proveržio strategijos – reikalinga aiški kryptis, kuria judės regionas, kas jam svarbiausia. Dėsime visas pastangas ir mes, Šiaulių pramoninkai, kad ši strategija būtų kuo greičiau sukurta”,- pasakojo A. Stulpinas. Taip pat jis papasakojo apie kelionę į Paryžių, kur buvo susitikęs su lietuvių bendruomenės atstovais. Pasak jo, tikrai daug žmonių norėtų grįžti į Lietuvą, ir tikėtina, kad jie grįš. Tačiau tam reikia pasiruošti.

Kristina, grįžusi dirbti į “Baltik Vairą”, sakė, kad su vyru į Angliją išvyko po studijų. “Neturėjome jokių planų, ar liksime ten, ar grįšime į namus. Tačiau po pusantrų metų supratome, kad norime atgal į Lietuvą. Galiu pasakyti tiesiai – čia yra labai gerai, nes čia namai ir savi žmonės. Anglijoje dirbau paprastą darbą gamykloje ir bijojau, kad tai taps kliūtimi ieškant darbo marketingo srityje, nes tokią specialybę įgijau universitete. Tačiau darbas prie konvejerio man padėjo rasti kitokį darbą. Juo esu labai patenkinta, galiu pasakyti labai aiškiai – užsidirbti jau galima ir Šiauliuose. Aišku, darbas užsienyje jaunam žmogui padeda susikaupti šiek tiek kapitalo. Tačiau tolimesnį gyvenimą verta kurti Lietuvoje”,- sakė Kristina Zuzienė, bendrovėje “Baltik Vairas” dirbanti kokybės serviso specialiste.

Dainius Staniulis iš Lietuvos išvyko prieš 10 metų. “Pagrindinė mūsų išvykimo priežastis – pamatyti, kaip atrodo pasaulis. Su drauge, dabartine žmona, negalvojome apie grįžimą, planavome įsitvirtinti Anglijoje. Po trijų metų ten gavau pirmą pasiūlymą grįžti. Jis nelabai domino. Dar po metų gavome pasiūlymą iš “Putokšnio”. Sudomino dėl to, kad gavome pasiūlymą kartu su žmona. Abejonių buvo daug, nes buvome jau sukūrę gyvenimą Anglijoje, planavome savo namus, turėjome tikrai neblogus darbus žinomoje kompanijoje. Tačiau nusprendėme surizikuoti. Ir turiu pasakyti, kad per daugiau nei 4 metus nesigailėjau grįžęs. Tai sakau visiems, kas dar dirba svetur. Matau, kad kai kuriuos tai tikrai paveikia. Tai gerai, nes jeigu padedu nors vienam, jau puiku – juk svarbus kiekvienas”,- pasakojo D. Staniulis, dirbantis gamybos procesų inžinieriumi bendrovėje “Putokšnis”.

Darbuotojų atrankų įmonės “Personalo valdymo sistemos” vadovė  Sonata Jasėnaitė kalbėjo, kad pats išvažiavimas padirbėti į užsienį nėra savaiminis blogis. “Grįžę žmonės atsineša  ne tik savo patirtį, bet ir kitokią darbo kultūrą bei verslo procesus. Taip pat jie duoda ir daug naudos, nes parsiveža daug naudingų žinių, vadinamą Know-how. Svarbu, kad užsienis žmonių neįtrauktų per ilgai”,- sakė S. Jasėnaitė.

Ji pripažįsta, kad visada laimės įmonės, kurios, kaip “Putokšnis”, sugeba pasiūlyti darbą ne tik ją dominančiam specialistui, bet ir jo sutuoktiniui. “Tai tikrai labai svarbu. Kaip matome, ir galimybės susirasti reikalingą profesionalą. O Šiauliai tikrai turi ką pasiūlyti – turime net 58 gamybos pramonės įmones mieste. Taigi, esame pramonės miestas. Vežėjų įmonės jau yra antroje vietoje”,- pasakojo S. Jasėnaitė.

Tam pritarė  ir D. Staniulis “Anglijoje labai domėjausi viskuo darbuose, kuriuose dirbau. Mačiau daug verslo sistemų taikymo, gilinausi, kaip vyksta procesai ir dabar jaučiu, kiek man tai duoda naudos dirbant šiandieninį darbą”,- patikino šiaulietis.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai

28 Jan

III seminaras iš cik...

  • III seminaras iš ciklo „Žaliasis Kursas 2021-2027 m. Naujos Galimybės ir Rizikos Lietuvos Pramonei“