Gruodžio 2-3 d. LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas, atstovas prie tarptautinių organizacijų Gintaras Morkis dalyvavo nuotoliniu būdu vykusioje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) Plenarinėje sesijoje.
Jos metu buvo aptariama ES strategijos, skirtos visų ekologiškiems įgūdžiams ir kompetencijoms sustiprinti, kūrimas bei reguliavimo reikalavimai ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės vaidmuo, norint pramonei pereiti prie žaliosios ir skaitmeninės Europos ekonomikos. Taip pat pristatyta informacija apie artimiausiais mėnesiais planuojamas priimti nuomones ES teisėkūros klausimais.
Perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos tampa vienu iš svarbiausių ES politinių tikslų, kurio siekiant turi atsirasti ir naujos, taip vadinamos, „žaliosios“ profesijos, o esamos darbo vietos turės būti „žalinamos“. Tai reiškia, kad reikės darbuotojų su naujais įgūdžiais, kuriems parengti bus reikalingos atnaujintos mokymo programos, naujų kvalifikacijų rengimas visuose švietimo ir mokymo lygiuose.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė nuomonę dėl ES strategijos, skirtos visų ekologiškiems įgūdžiams ir kompetencijoms sustiprinti, kūrimo, kurioje
- EESRK ragina ES institucijas parengti išsamią ES lygmens strategiją, pavyzdžiui, priimant Tarybos rekomendaciją, dėl žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų tobulinimo, žaliųjų mokyklų strategijų kūrimo ir suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo darbo vietoje ir už jos ribų, suteikiant aplinkos ir visuomenės apsaugai bei ekonomikos žalinimui reikalingus įgūdžius;
- EESRK ragina valstybes nares sukurti veiksmingas nacionalines strategijas, įtraukiant socialinius partnerius ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, kad skubiai būtų įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslai, kuriais reikalaujama, kad valstybės imtųsi veiksmų visa apimančio ir lygiaverčio kokybiško švietimo bei klimato kaitos srityse;
- EESRK primena Europos Komisijai ir valstybėms narėms, kad reikia geriau susieti aplinkos politiką su užimtumo ir švietimo politika.
- EESRK mano, kad valstybės narės turėtų įgyvendinti politiką ir finansavimą, kuriais būtų remiamas mokytojų ir dėstytojų pirminis ir tęstinis profesinis tobulėjimas aplinkos apsaugos srityje kaip universali tema mokytojams visuose švietimo ir mokymo dalykuose, lygmenyse ir rūšyse, ir kaip konkretus žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų ugdymas.
- EESRK palankiai vertina Europos žaliajame kurse pateiktą pasiūlymą sukurti Europos kompetencijos sistemą ir rekomenduoja Komisijai plėtoti šią sistemą taip, kad ji būtų taikoma formaliam, savaiminiam ir neformaliam mokymuisi pagal „Atvirojo bendradarbiavimo metodą“, įtraukiant švietimo ministerijų atstovus, socialinius partnerius iš švietimo ir profesinio mokymo sektorių.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Darbdavių grupė išreiškė savo nesutikimą dėl tiriamosios nuomonės „Pramonės perėjimas prie žaliosios ir skaitmeninės Europos ekonomikos: reguliavimo reikalavimai ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės vaidmuo“. Nuomonė parengta Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto prašymu.
Darbdavių grupė pabrėžė, kad nuomonė toli gražu nėra subalansuota. Europos Parlamentas paprašė EESRK tiriamosios nuomonės apie teisingą perėjimą, ekologišką susitarimą, skaitmeninį perėjimą, pramonės strategiją, užimtumo ir socialinės įtraukties politiką, kurios yra dėmesio centre esamos ir būsimos teisėkūros, susijusių su ekologiškumu ir skaitmenine transformacija.
Vietoj to, nuomonėje per daug dėmesio skiriama Europos socialinių teisių ramsčiui ir per anksti apeliuojama į veiksmų planą, kurį Europos Komisija dar tik paskelbs 2021 m. pavasarį.
COVID-19 pandemija smarkiai paveikė Europos ekonomiką: daugelis įmonių žlunga, darbuotojai praranda darbą, sveikatos priežiūros paslaugos patiria spaudimą, valstybių narių skolos yra rekordinės, jos viršija nustatytas taisykles, o ES taip pat pirmą kartą patyrė bendrą skolą.
Turėtume skirti dėmesį ir rekomendacijas, kaip kuo greičiau įveikti ekonomikos nuosmukį. Turime sukurti atsparesnę Europą, kuri padėtų šiuolaikiškos, žalios, skaitmeninės, įtraukios ekonomikos, galinčios kovoti su skurdu ir nelygybe, pamatus.
Todėl darbdaviai mano, kad patarimai, teikiami Parlamentui, turėtų labiau pabrėžti būtinybę sukurti palankią verslo aplinką, tolesnes priemones ambicingiems ir teisėtiems tikslams pasiekti, išsaugoti darbo vietas, kurti naujas ir užtikrinti naujas novatoriškas ir ekologiškas investicijas.
Mums svarbiausias rūpestis turėtų būti rasti tvirtą finansinę investicijų apsaugą, kuri užtikrintų stabilų ir tvarų ekonomikos augimą bei europiečių sveikatos saugumą.
Darbdavių grupė sutinka, kad reikia daug platesnio ir stipresnio socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimo formuojant politiką visais lygmenimis. Tačiau nuomonėje nepaisoma fakto, kad Europos lygmens sistema ir standartai turėtų būti realistiški ir atsižvelgti į valstybių narių ypatumus bei kompetencijos pasiskirstymą tarp ES ir valstybių narių, taip pat į subsidiarumo principą, ypač dėl socialinės darbotvarkės.
