Niekas neabejoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks. Vienintelis likęs klausimas yra – kiek?. Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuvos ūkis šiemet sumažės 7.9%, o kitais metais augs 7.4%. Tarptautinis valiutos fondas pateikė panašią prognozę: 8.1% susitraukimas šiemet ir 8.2% augimas kitąmet. Taigi, nors Lietuvos ekonomika šiemet susitrauks, kitais metais numatomas augimas, kuris labiausiai priklausys nuo šiandienos Vyriausybės veiksmų.

Didžiausią kirtį ekonomika patirs per vidaus vartojimą, kuris, pasak Europos Komisijos prognozių, sumažės 10%. Privačios investicijos prognozuojama sumažės 5%. Eksportas – 12.5%. Tačiau reikia suvokti, jog šios prognozės visų pirma atsižvelgia tik į karantino ir jau 2 mlrd. Vyriausybės numatytos paramos ekonomikai įtaką. Kitaip tariant, tai yra dabartinė prognozė, su prielaida, kad ateityje niekas nekis.

O kisti – privalo. Kol kas numatyta maždaug 2.5 mlrd. eurų valstybės pagalbos ekonomikai. Visgi, jei, kaip EK prognozuoja, Lietuvos ekonomika susitrauks 8% (arba 4 mlrd. Eur), dabartinė Vyriausybės pagalba atsvertų tik dalį BVP „skylės“. Dabartiniame scenarijuje Vyriausybės ekonomikos skatinimo deficitas siekia dar maždaug 2 mlrd. eurų. Dar daugiau, mąstant apie tolimesnę ateitį – reikalinga ekonomikos augimo „katalizacijos“ injekcija, kuri  galėtų sudaryti dar maždaug 5 mlrd. eurų.

Potencialūs ekonomikos skatinimo kanalai galėtų būti įvairūs. Pradedant spartesniu strateginių valstybinių projektų vystymu, viešaisiais pirkimais ir baigiant mokesčių grąžinimo mechanizmu. Deja, panašu, kad Vyriausybė jau mažina lėšas strateginiams projektams tokiu būdu mažindama ir statybos darbų apimtis, kurios galiausiai prives prie didesnio nedarbo ekonomikoje. O kalbant apie teikiamos pagalbos tempo padidinimą ir neadekvataus įmonių įsiskolinimo išvengimą, Vyriausybė nenoriai svarsto kitas pagalbos verslui galimybes.

Visgi, dėl didesnių tikėtinų finansavimo poreikių Vyriausybė jau padidino šalies skolinimosi ribą 2020-iesiems metams 5 milijardais eurų. Tačiau, nors Europos Komisija krizės metu išaugusius valstybių narių deficitus ir fiskalinių taisyklių laikymąsi vertina lanksčiau, tačiau tai neturėtų tapti priežastimi neatsakingam viešųjų finansų valdymui, juolab kad ekonominis gyvenimas Lietuvoje tęsis ir po pandemijos, todėl, darant veiksmus šiandien, reikia iš akių nepaleisti vidutinio ir ilgojo laikotarpių ekonominės perspektyvos. Kitaip tariant, valstybei reikalinga strategija.

Verslas pasitiki savo jėgomis ir bando pats spręsti savo problemas, bet kad pilnai išnaudotume atsiveriančias naujas galimybes, ekonomikos skatinimo priemonės turi būti įveiklintos pilna apimtimi ir laiku: kad nesustotų gamyba, kuri yra pagrindinis eksporto variklis, O tam reikia: sutvarkyti draudimo garantijas prekių tiekimui ir žaliavoms; užtikrinti apyvartinius kreditus; skirti ypatingą dėmesį naujų eksporto rinkų paieškai, nes tai yra galimybė užimti tas nišas, kuriose iki šiol veikė Azijos gamintojai.

Lietuva turi gilias pramonės tradicijas, itin stiprią logistiką ir didžiulį potencialą, tačiau neturi 10-20 metų strategijos, kurią turi kitos, konkurencingos valstybės. Lietuvai reikia krypties. Europa jau įvardijo prioritetines žemynui kryptis, tai – žaliasis kursas, skaitmenizavimas ir aukštosios technologijos. Visos šios kryptys reikalauja holistinio požiūrio, tad ir norint juos įgyvendinti būtina sukurti šių tikslų įgyvendinimui palankias visapusiškas sąlygas: nuo prognozuojamos ir patikimos reguliacinės aplinkos iki nuoseklaus inovacijų finansavimo modelio. Kol kas akivaizdu, jog Lietuvai trūksta šio holistinio požiūrio.

Gabrielius Makuška yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento ekspertas

ARTIMIAUSI RENGINIAI

FACEBOOK