G. Makuška: Europos Komisijos ataskaita – reguliarus priminimas apie neryžtingą trypčiojimą aplink problemas
2020 metų Europos semestras – kasmetinis Europos Sąjungos ekonominės ir fiskalinės politikos koordinacijos ciklas – prasidėjo. Kaip įprasta ciklas prasideda nuo praėjusių metų darbų įvertinimo: Europos Komisija (EK) paskelbė ES valstybių narių ataskaitas, kuriose įvertinama jų padaryta pažanga sprendžiant praėjusių metų cikle identifikuotas problemas ir įgyvendinant rekomendacijas.
Ataskaitos išvada – Lietuvos Vyriausybė padarė nedidelę pažangą įgyvendinant 2019 metų rekomendacijas. Jau kelis metus iš eilės, EK atkreipia dėmesį į tuos pačius iššūkius: demografines ir regionines problemas, nepakankamą našumo augimą, neefektyvią švietimo sistemą bei būtinybę skatinti glaudesnį mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Situacija nesikeičia, nes nesugebama įgyvendinti reformų, reikalaujančių plataus politinio spektro palaikymo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Iš esmės EK ataskaita atskleidžia Lietuvos viešojo sektoriaus negebėjimą vystyti holistinius projektus.
Gresia įstrigti „vidutinių pajamų spąstuose“
Turint omenyje, kad ateityje Lietuvos konvergencija su ES pajamų vidurkiu lėtės, ekonomikos augimo potencialui išlaikyti ypač svarbi mokslo ir inovacijų sistema. Kitaip tariant, tik augant aukštos pridėtinės vertės veiklų daliai ekonomikoje galima atsverti demografines problemas ir neužstrigti „vidutinių pajamų spąstuose“. Tačiau pastaraisiais metais išlaidos mokslinei ir tiriamajai veiklai Lietuvoje daugiau nei dvigubai atsiliko nuo tikslo, kuris buvo iškeltas 2020 metams. Dar daugiau, investicijų į MTEP dydį daugiausia lėmė ES struktūriniai ir investiciniai fondai, o tai kuria subsidijų kultūrą. Lietuvos pramonininkų konfederacija nuolat pabrėžia, kad svarbu sumažinti priklausomybę nuo ES struktūrinių fondų ir padidinti grąžos bei reinvesticijų kiekį. Visgi, svarbus žingsnis į priekį – reformuota nemokumo sistema, kuri Lietuvoje buvo viena iš pagrindinių trukdžių tiek verslo plėtrai, tiek inovacijoms.
Talentai ir neišnaudotas darbo rinkos priemonių potencialas
Norint išsaugoti ir pritraukti talentus, reikia reformų, kurios skatintų kvalifikuotos darbo jėgos paklausą. Nors net 55.7% 15-64 metų amžiaus asmenų Lietuvoje turi prastus technologinius įgūdžius, suaugusiųjų dalyvavimas švietimo programose išlieka žemas. Tik 8.5% darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje sulaukė pagalbos ir gairių ieškant informacijos dėl profesinio mokymo. Be to, 24.6% norinčių persikvalifikuoti ar pasikelti kompetencijas to nepadarė, nes tai jiems buvo per brangu. Tačiau paskata sėkmingai persikvalifikavus ar pasikėlus kvalifikaciją Lietuvoje yra viena didžiausių tarp EBPO valstybių: tiems, kuriems pavyko tai padaryti, pajamos gali augti net 16,17% .
Vadinasi, aktyvių darbo rinkos priemonių potencialas dar tikrai neišnaudotas. Pasak EK, tai priežastis, kodėl išlieka problemų su ilgalaikių bedarbių ir pažeidžiamų visuomenės grupių integracija į darbo rinką. LPK siūlo mažinti atskirtį tarp darbo rinkai reikalingų kompetencijų ir rengiamų specialistų.
Dominuoja žemo technologinio išsivystymo produkcija
Galiausiai, tai atsispindi Lietuvos ekonominėje struktūroje, kurioje dominuoja žemos pridėtinės vertės įmonės. Anot EK, Lietuvos vidutinio ir aukšto technologinio išsivystymo produktų dalis eksporto struktūroje yra mažiausia ES – 35% – palyginti, ES vidurkis yra 56%. Dar daugiau, nors paskutiniaisiais metais didėja darbo jėgos imigracija, tik 1.4% išduotų leidimų gyventi Lietuvoje buvo išduota aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams.
Turint tai omenyje, ilgai lauktu žingsniu tapo neseniai Vyriausybėje patvirtintas paskatų rinkinys stambiems investuotojams. Tai gali padėti padidinti investicijų dalį ekonomikoje, skatinti produktyvumo bei aukštos pridėtinės vertės augimą. Tačiau, LPK nuomone, siekiant turėti ir sukurti reguliavimą, skatinantį investicinės aplinkos gerinimą Lietuvoje ir konkurencingumą lyginant su gretimomis valstybėmis, 200 naujų darbo vietų sukūrimą laikyti esminiu kvalifikavimo būtinu kriterijumi yra netikslinga, todėl turėtų būti numatyta alternatyva, užtikrinanti ne mažesnių visuomenei ir valstybės ekonomikai naudingų rezultatų sukūrimą.
Nors mažos-vidutinės įmonės sudaro didžiąją – virš 80% – ir augančią dalį šalies verslo, tačiau lyginant su didesnėmis įmonėmis našumo lygis tarp šių išlieka dukart mažesnis. Jų stambėjimas ir našumo augimas galėtų būti vienu iš svarbių visos ekonomikos našumo augimo šaltinių. Būtent tai turėtų tapti didesniu verslumo skatinimo prioritetu, o paramos verslui priemonės – mokestinės ir nemokestinės – susietos su įmonių augimu, o ne su jų dydžiu.
Efektyvi kova su klimato kaita
Investicinės ir inovacijų paskatos, talentų pritraukimo ir ugdymo sistemos sudaro galimybes vystyti aplinkosauginį tvarumą, kuriam daug dėmesio buvo skirta šių metų ataskaitoje. Verslas suvokia atsakomybę ir yra pasiryžęs tęsti darbus, siekiant klimato neutralumo. Tačiau turint tai omenyje, efektyviai kovai su klimato kaita dėmesį būtina sutelkti į išsikeltų tikslų tinkamą paskirstymą sektoriams ir įgyvendinimą bei sąlygų transformacijai gerinimą (įskaitant finansines priemones ir mechanizmus). Nemažiau svarbu, kad europinių ir nacionalinių tikslų formulavimas ir priemonių pasirinkimas būtų pagrįstas išsamiu poveikio vertinimu ir atitiktų ekonominio veiksmingumo principus.
Suformulavusi 2050 metų klimato neutralumo tikslą, ES turi kartu užtikrinti Europos verslo konkurencingumą bei sukurti šių tikslų įgyvendinimui palankias kitas sąlygas. Pavyzdžiui, stabilią reguliacinę aplinką, sąlygas inovacijoms, technologinei pažangai ir plačiam technologijų pritaikymui (dalis technologinių sprendimų yra kūrimosi/vystymo stadijoje), geresnes sąlygas technologijų ir transformacijos finansavimui, geros kokybės energetikos infrastruktūrą, tinkamas sąlygas įgyvendinti Žiedinės ekonomikos tikslus. Nors kalbama apie Lietuvos lūkesčius tapti žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos lydere, kol kas stokojama toliaregiško, kompleksiško ir sisteminio požiūrio.
G. Makuška yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento ekspertas
