Finansų ministras LPK nariams pristatė 2016 m. valstybės biudžetą
Šiandien, lapkričio 17 d., Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) įvyko konsultacinis posėdis, kuriame 2016 metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius pristatė finansų ministras Rimantas Šadžius. Ministras taip pat atsakė į susirinkusiųjų klausimus.
Pasak finansų ministro, nepaisant to, kad bendras eksportas dėl užsivėrusios Rusijos rinkos mažėja, tačiau lietuviškos kilmės prekių eksportas į pasaulį nors pamažu, bet auga: „Svarbiausia, kad mes išlaikėme ES ir pirmiausia eurozonos rinkas. Didžiulis pliusas – įstojimas į eurozoną ir formalių prekybinių barjerų sumažinimas. Mano duomenimis, sutartys su eksportuojamos produkcijos prekių ir paslaugų gavėjais bent trečdaliu sutrumpėjo, nes iškrito ta dalis apie valiutų riziką ir keitimą.“
Svarbiausia, kad mes išlaikėme ES ir pirmiausia eurozonos rinkas. Didžiulis pliusas – įstojimas į eurozoną ir formalių prekybinių barjerų sumažinimas. Mano duomenimis, sutartys su eksportuojamos produkcijos prekių ir paslaugų gavėjais bent trečdaliu sutrumpėjo, nes iškrito ta dalis apie valiutų riziką ir keitimą.
R.Šadžius pabrėžė, kad ekonominiai palaipsniui santykiai vystosi ir dėl to galime dėkoti verslui, kuris pasirodė esantis pakankamai lankstus: auga eksporto apimtys į Arabijos šalis, Kiniją, Cenrinę ir Prietryčių Aziją, JAV.
LPK prezidentas Robertas Dargis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos biudžetui ir BVP milžinišką įtaką daro europiniai pinigai – jų Lietuva gauna 2 mlrd. eurų: „Lietuvos biudžeto deficitas visą laiką yra minusinėje zonoje, niekaip nepavyksta jo subalansuoti. Po 2020 m. mažės europinių pinigų srautai ir mums reikės užtikrinti valstybės tvarią plėtrą, įgyvendinant ekonomikos augimą skatinančias priemones. Taip pat matome, kad labai sparčiai mažėja darbo jėgos skaičius, auga visuomenės senėjimas, taigi su laiku didės ir išlaidos, susijusios su socialinėmis paslaugomis, kaip pensijos, ir tai darys didesnį spaudimą mūsų ekonomikai, todėl ir mokesčių didinimas prasidės neišvengiamai. Tuo tarpu pritraukti užsienio investicijas trukdo biurokratija ir nelankstūs darbo santykiai.“
Lietuvos biudžeto deficitas visą laiką yra minusinėje zonoje, niekaip nepavyksta jo subalansuoti. Po 2020 m. mažės europinių pinigų srautai ir mums reikės užtikrinti valstybės tvarią plėtrą, įgyvendinant ekonomikos augimą skatinančias priemones.
Remiantis konservatyviomis Finansų ministerijos prognozėmis, gyventojų užimtumas auga, darbo vietų skaičius turėtų augti apie 1 proc., darbo užmokesčio fondas kasmet auga sparčiau nei prognozuota, nedarbo lygis taip pat mažėja sparčiau nei prognozuota.
„Ateityje galime viltis palaikyti verslo ugnelę vidaus vartojimo srityje, tačiau užsienio investicijas išties svarbu prisivilioti, nes mes neturime finansinių išteklių, kurie leistų kažką iš esmės keisti. Pirma – mums reikia finansinių išteklių, antra – turime rūpintis prekių ir paslaugų eksporto rinkomis. Jas turime užkariauti žymiai sparčiau,“ – sakė R.Šadžius.
Finansų ministerija kitų metų pajamas prognozuoja, remiantis prielaida, kad BVP kitąmet didės 3,2%. LPK tikisi, kad BVP kitąmet didės 2,5%, o Europos Komisija laukia 2,9% ūkio plėtros, SEB ir DnB bankai – po 2,8%.
