Tema ir kontekstas: Lietuvoje yra įvairių nuolatinių ir ad hoc steigiamų formatų, kuriuose dalyvauja socialiniai partneriai. Visgi, Trišalė taryba yra stabiliausias ir plačiausią klausimų spektrą nagrinėjantis formatas, kuriame dalyvauja darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai. Taip pat Trišalė taryba sulaukia spaudos ir visuomenės dėmesio, taigi tam tikra prasme yra atskaitinga visuomenei. Natūralu, kad Trišalės tarybos atstovai prisiima daugiau atsakomybės, kuria atstovavimo, socialinio dialogo standartą.
Trišalės tarybos darbas nėra vertinamas, nariai yra atskaitingi juos delegavusioms institucijoms / organizacijoms, todėl Trišalės tarybos efektyvumas interpretuojamas nevienodai. Vienas galimų Trišalės tarybos darbo kokybės matavimo standartų galėtų būti rastų kompromisų skaičius. Šiandien matome, kad Trišalės tarybos nariai daugiau nei dėl pusės klausimų „sutaria nesutarti“ – t. y. yra fiksuojamos skirtingos nuomonės. Ką tai reiškia: ar nariams trūksta derybinių įgūdžių; gal kultūriškai esame linkę likti savo pozicijose; ar kompromisas būtinai reiškia pralaimėjimą?
Konferencijoje kviesime diskutuoti: ar Trišalė taryba pateisina mūsų lūkesčius? Ar Trišalės tarybos nariams pakanka kompetencijų pasiekti užsibrėžtų tikslų? Kaip galime tobulinti Trišalės tarybos veiklą? Ar sprendimų priėmėjams yra svarbi Trišalės tarybos nuomonė?
Teigdami, kad Trišalė taryba yra vienas svarbiausių formatų, apjungiančių darbdavių, darbuotų ir Vyriausybės atstovus, kartu galime numanyti, kad Trišalės tarybos veikla daro poveikį ir socialinio dialogo platesnei situacijai Lietuvoje. Taigi, konferencijoje kelsime klausimą, ar efektyvindami Trišalės tarybos veiklą galime padaryti didesnį poveikį gerinant socialinio dialogo situaciją Lietuvoje, didinat kolektyvinių susitarimų skaičių.
Konferencijos metu Doc. dr. Vida Petrylaitė pristatys studiją „Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų tvarumas: teisiniai aspektai“. Kartu su studija bus pristatomas ir praktinis vadovas darbdavių ir darbuotojų atstovams, įvardijantis, kokias naudas viena ir kita pusė gali gauti iš kolektyvinių derybų, kokie lūkesčiai gali būti keliami, kokie prašymai vienai ar kitai pusei yra teisiškai pagrįsti – t. y. vadovas padės geriau suprasti, kas yra abiejų pusių „derybinė valiuta“.
Konferencijos organizatoriai: Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Apie projektą „Powerdialogue“: LPK kartu su PRAMPROF ir Europos verslo organizacija „BusinessEurope“ vykdo Europos Komisijos finansuojamą projektą „Powerdialogue“. Pagrindinis projekto tikslas – stiprinti socialinių partnerių gebėjimus ir kompetencijas, taip įgalinant juos skatinti ir kokybiškai gerinti socialinį dialogą Lietuvoje. Pirmoji projekto vykdyta veikla – Trišalėje taryboje dalyvaujančių socialinių partnerių apklausa, kurioje turėjo atsiskleisti, kaip socialiniai partneriai galėtų stiprinti savo kompetencijas, siekiant pagerinti Trišalės tarybos veiklą. Apklausos aktyvumas buvo itin mažas, tačiau atskleidė, kad socialiniams partneriams labiausiai trūksta bendrųjų derybinių gebėjimų ir tarpusavio pasitikėjimo. Siekdami paskatinti socialinius partnerius dalyvauti projekto veiklose, rengiame šią konferenciją. Projektą „Powerdialogue“ finansuoja Europos Komisija pagal EK programos „Social Prerogative and Specific Competencies Lines (SOCPL)“ kvietimą „Support for social dialogue (SOCPL-2021-SOC-DIALOG)“.
