Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) drauge su europine verslo organizacija „BusinessEurope“ palaiko Europos Komisijos siekį atnaujinti praėjusių metų pradžioje jos pristatytą Europos pramonės strategiją. Tai daryti siūloma atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos sąlygotas aplinkybes, įskaitant numatomą vėluojantį pramonės ir ekonomikos atsigavimą. Pasisakoma už atnaujinimus, kurie padėtų atkurti nukentėjusio verslo investicinius pajėgumus, prisidėtų prie inovacijų ir Europos verslo konkurencingumo stiprinimo.

„Tiek per LPK narystę „BusinessEurope“, tiek tiesiogiai esame aktyviai įsitraukę į intensyvias Europoje vykstančias diskusijas apie bendrą ilgalaikę ES pramonės ateitį. Pasisakome už tai, kad pernai pristatyta Naujoji Europos pramonės strategija būtų iš esmės peržiūrėta, atsižvelgiant į dramatiškus pokyčius, kuriuos įnešė COVID-19“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Pasak LPK prezidento, pramonės atsigavimas po pandemijos turėtų būti pirmaeilis strategijoje įtvirtintas siekis trumpuoju laikotarpiu – tai būtina prielaida tvariam ir ilgalaikiam ekonomikos atsigavimui,  augimui bei ambicingų Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimui.

„Pirmaeiliu strateginiu uždaviniu dabartinėmis aplinkybėmis turėtų būti užtikrinimas to, kas daro esminę įtaką pramonės stiprinimui: tiekimo grandinių atkūrimas, normalus Vidaus prekių, paslaugų ir skaitmeninės rinkos funkcionavimas, transporto sureguliavimas ir pan. Svarbu įgyvendinti kuo geresnį koordinavimą ES lygiu, padidinti investicijas ir užtikrinti tikslingą finansinių pagalbos priemonių, padėsiančių ES valstybėms narėms atsigauti po koronaviruso pandemijos, paskirstymą ir panaudojimą. Strategija ir toliau turėtų būti grindžiama pagrindiniais nediskriminavimo, konkurencijos ir atvirumo principais, kuriais grindžiama ES bendrosios rinkos sėkmė ir Europos stiprybė pasaulyje“, – sako V. Janulevičius.

Kaip pažymima „BusinessEurope“ dokumente su pasiūlymais strategijos atnaujinimams, norint įgyvendinti ambicingus vidutinės trukmės ir ilgalaikius ES tikslus, susijusius su žaliąja ir skaitmenine transformacija, turi būti didinamas šiems tikslams įgyvendinti reikalingas finansavimas, jį nukreipiant pridėtinės vertės kūrimui. Lietuvai itin svarbu, kad pereinamuoju laikotarpiu ES lygiu būtų skirtas pakankamas dėmesys ir paskatos, įskaitant ir valstybės pagalbą, energijai imlios pramonės transformacijai, siekiant paskatinti jos perorientavimą link labiau klimatui neutralios gamybos ir išvengti gamybos iškėlimo į trečiąsias šalis.

Kalbant apie pramonės strategijos įgyvendinimą, LPK prisideda prie „BusinessEurope“ išsakyto raginimo atnaujinti Europos pramonės konkurencingumo stebėseną.

„Sveikintina tai, kad Pramonės strategijos įgyvendinimo valdymą Europos Komisija mato kaip partnerystę. Džiaugiamės, kad jau šiemet pirmąkart per didžiausio pramonei skirto europinio renginio „ES pramonės dienos“ (EU INDUSTRY DAYS) istoriją jame dalyvausime ne tik kaip svečiai, o drauge su partneriais iš viso Baltijos jūros regiono pristatysime sesiją, skirtą regioniniam bendradarbiavimui klimato neutralumo ir skaitmeninimo srityse“, – pažymi LPK prezidentas.

„BusinessEurope“ dokumente išskiriami šeši elementai, kurių pagrindu turėtų būti atnaujinama Europos pramonės strategija ir kurie yra esminė sąlyga Europos pramonės konkurencingumui. Tai: 1) pamokos, kurias išmokė COVID-19; 2) žalioji ir skaitmeninė pramonės transformacija; 3) konkurencijos politika; 4) į ateitį orientuota ES prekybos darbotvarkė; 5) judėjimo laisvė ir vidaus rinka; 6) pramonės strategijos įgyvendinimas.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai