Europos maisto produktų gamintojai palankiai vertina Europos Komisijos ataskaitą dėl receptūros skirtumų Europos Sąjungoje

Savaitės pradžioje paskelbta išsami Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) analizė. Pagal vieningą metodologiją buvo ištirti 128 skirtingi maisto produktai 19-oje Europos Sąjungos (ES) šalių (viso – 1380 produktų). Ataskaita patvirtina, kad nėra įrodymų, jog gaminant maisto produktus bei gėrimus šalys būtų skirstomos į Vakarų ir Rytų Europos ir joms būtų tiekiami skirtingos kokybės gaminiai.

„Džiaugiamės, kad tyrimas paneigė jau keletą metų besitęsiančius įtarimus bei pasigirstančius kaltinimus dėl prastesnės kokybės produktų tiekimo Rytų Europos šalims, nes mums labai svarbus vartotojų pasitikėjimas. Nors maisto ir gėrimų receptūros gali būti keičiamos pritaikant jas visos ES vartotojų poreikiams, tokie pakeitimai negali būti tapatinami su prastesnės kokybės produktų pasiūla. Tyrimo metu nustatyti kai kurių produktų sudėties skirtumai daugeliu atvejų paaiškinami objektyviomis priežastimis – skirtingais nacionaliniais reikalavimais bei vietos rinkos praktika, vietos žaliavų naudojimu, produktų reformuliacija bei skirtingais vartotojų prioritetais. Paprastai tariant – kas skanu ar įprasta vartoti vienoje šalyje, gali kur kas mažiau patikti jų kaimynams“,– sakė  Irma Pilipienė, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė.

Pasak I. Pilipienės, geriausiai maisto gamintojų poziciją šiuo klausimu atspindi AIM (Europos prekių ženklų asociacija) ir asociacijos „FoodDrinkEurope“, atstovaujančios Europos maisto produktų gamintojus, išplatintas pranešimas. Jame teigiama, kad maisto produktų ir gėrimų kokybė visada buvo, yra ir bus svarbiausiu „FoodDrinkEurope“, AIM bei jų narių prioritetu. Todėl „FoodDrinkEurope“ ir AIM toliau aktyviai remia JTC iniciatyvą tęsti tariamos „dvejopos maisto kokybės“ tyrimą[1], kad neliktų jokių įtarinėjimų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nėra aiškių, palyginamų bei patikimų duomenų, kurie įrodytų, kad egzistuoja „dvejopa kokybė“. Nors atsižvelgiant į patį tyrimo pobūdį[2] neįmanoma išvengti tam tikro subjektyvumo ir paklaidų, manoma, kad itin svarbu laikytis ES patvirtintos metodologijos.

AIM ir „FoodDrinkEurope“ išplatintame pranešime rašoma, kad pirmojo JTC tyrimo etapu[3] gauti rezultatai nenustebino Europos maisto ir gėrimų pramonės atstovų, kurie visada teigė, kad įprastai neskirsto ES maisto rinkų į Rytų ir Vakarų.

JTC ataskaitoje nurodoma, kad dauguma produktų gali skirtis savo maistine sudėtimi ir (arba) sudedamosiomis dalimis, tačiau šie skirtumai nėra struktūriškai siejami su konkrečiomis šalimis ir dažniausiai gali būti logiškai paaiškinti. Maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonėms įprasta keisti receptūras dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, siekiant laikytis nacionalinių teisės aktų ir standartų reikalavimų, atsižvelgiant į žaliavų pasiekiamumą bei galimybę remti vietinius tiekėjus, norint patenkinti vietos vartotojų pageidavimus ir lūkesčius bei investuojant į produktų reformuliavimo veiklą, kuria siekiama patobulinti produktų maistines savybes[4]. JTC ataskaitoje paaiškinama, kad sudėties skirtumai savaime nereiškia kokybės skirtumų.

Kadangi JTC ataskaita atskleidė nedidelius etiketėse pateikiamos informacijos skirtumus (pvz., skirtingą apvalinimo taisyklių taikymą įvairiose ES valstybėse narėse), kompanijos imsis veiksmų, kad, jei tik įmanoma, dar labiau suvienodintų visose ES šalyse pateikiamą informaciją. Be to, teigiama pranešime, AIM bei „FoodDrinkEurope“ nariai siekia ir toliau bendradarbiauti su visų valstybių narių vartotojais, valdžios institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais asmenimis, kad galėtų dar labiau optimizuoti savo receptūras pagal vietos vartotojų pageidavimus ir mitybos poreikius.

[1] Įtarimai, kad Rytų Europoje įmonės pardavinėja tokiais pačiais prekių ženklais žymimus prastesnės kokybės maisto produktus nei Vakarų Europoje.

[2] Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais palyginimui buvo naudojamos skirtingos prekės, pvz., skirtingi smulkesni prekių ženklai (angl. sub-brands), skirtingo svorio / tūrio pakuotės, produktai su mažu bei įprastu riebalų kiekiu ir kt.

[3] Antruoju JTC tyrimo etapu bus atliekami jusliniai atrinktų produktų tyrimai. Be to, vykdant JTC tyrimą, JTC maisto kokybės vertinimo grupėje bus rengiamos tolesnės diskusijos, kurių metu bus siekiama objektyviai nustatyti, kas laikoma „žymiu“ skirtumu.

[4] Visos trys pagrindinės ES institucijos (t. y. Komisija, Taryba ir EP) preliminariame  susitarime dėl Direktyvos dėl geresnio ES vartotojų apsaugos taisyklių įgyvendinimo ir modernizavimo pripažįsta, kad šios priežastys gali pateisinti produktų sudėties skirtumus.

_________________

Plačiau apie „FoodDrinkEurope“ ir AIM:

„FoodDrinkEurope“ yra Europos maisto ir gėrimų pramonės atstovus vienijanti organizacija. Maisto ir gėrimų pramonė – stambiausias ir vienas labiausiai prie ES ekonomikos prisidedančių gamybos sektorių, užtikrinantis didžiausią darbo vietų skaičių (294 000 įmonės, iš kurių 99 proc. smulkių ir vidutinių įmonių; 4,6 mln. darbuotojų).

AIM yra Europos prekių ženklų asociacija, atstovaujanti Europos prekių ženklų gamintojus, kurių tikslas sukurti tvirtus, motyvuojančius prekių ženklus. AIM nariai investuoja apie 14 mlrd.eurų į mokslo tiriamuosius darbus Europoje ir yra penktoje vietoje ES pagal investicijas į šią sritį.

Apie asociaciją „Lietuvos maisto pramonė“

1990 m. įkurta asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ vienija Lietuvos ir užsienio kapitalo įmones, gaminančias maisto produktus bei jais prekiaujančias. Asociacijos pagrindiniai veiklos principai remiasi narių atstovavimu, bendradarbiavimu su valstybinėmis institucijomis bei visuomenės švietimu.

Asociacijos nariai – įmonės: AB „Actas“, UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“, „Danone“ SIA, UAB „Estrella Baltics“, UAB „Fazer Lietuva“, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Minordija“, UAB „Mondelez Baltic“, UAB „Nestle Baltics“, UAB „Puratos Lietuva“, UAB „Vilniaus duona“.