Šiandieniniame energijos išteklių kainų krizės kontekste energetinis efektyvumas įmonėms tampa išgyvenimo svarbos klausimu. Tuo buvo galima įsitikinti Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) kartu su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija bei UAB „Energy Advice“ organizuotoje Energetinio efektyvumo konferencijoje Kaune. Renginys yra APVA vykdomos LIFE programos projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ dalis.

Pasisemti patirties iš verslo, kuris pastarąjį dešimtmetį nuolatos investavo į įrengimus, monitoringo, skaitmenizavimo ir automatizavimo sprendimus, sužinoti, kurie sprendimai pateisina lūkesčius ir kokių klaidų buvo galima išvengti, susirinko virš pusės šimto įmonių atstovų. Renginį atidarė energetikos viceministrės Ingos Žilienės ir LPK viceprezidento, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus pranešimai bei diskusija, moderuojama energetikos eksperto, žurnalisto Ryto Staselio.

Kalbėdamas apie dabartinę energetikos krizę kaip apie bene didžiausią per visą istoriją, M. Nagevičius akcentavo, jog pramonė šios krizės yra paveikiama labiausiai.

LPK viceprezidentas, žvelgdamas į artimiausių metų perspektyvą, prognozavo energetiškai imlių pramonės įmonių realizuojamų produktų rinkos traukimąsi. Pasak jo, trauksis ir mažiau efektyvių bei brangiau energiją perkančių įmonių dalis rinkoje. Blogiausios perspektyvos nusimato verslui, kuris laukia grįžtančių žemų kainų ir nereaguoja į vykstančius pokyčius: pasak LPK viceprezidento, iš ateities sandorių matyti, jog rinka netiki, kad gamtinės dujos kada nors kainuos tiek, kiek kainavo iki Europos energetinio karo su Rusija pradžios. Tai, kad išeitis tokioje situacijoje – investicijos į energetinį efektyvumą ir į atsinaujinančių išteklių naudojimą – pabrėžė M. Nagevičius ir kiti renginio pranešėjai. Viceministrė I. Žilienė paminėjo, jog Lietuvai Europos Sąjungos mastu, pavyzdžiui, lyginant su Švedija, energijos vartojimo efektyvumo srityje yra kur pasitempti. Tai yra ne tik verslo išgyvenimo klausimas dabartinės krizės kontekste/aplinkybėmis, bet ir tolesnio konkurencingumo užtikrinimo sąlyga, siekiant didėjančių Europos žaliojo kurso tikslų.

Pirmojoje renginio diskusijoje „Kompasas kelyje į energetinį efektyvumą: trumpojo ir ilgojo laikotarpio tikslai“ aptarti energijos vartojimo efektyvinimo tikslai bei pramonei tenkančios prievolės. Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį į Europos Komisijos valstybėms narėms siunčiamus signalus dėl elektros vartojimo mažinimo: 5 procentais sumažinti elektros vartojimą piko metu, 10 procentų sumažinti metinį elektros vartojimą, 15 procentų – gamtinių dujų. M. Nagevičiaus įsitikinimu, jog pramonė šiuos tikslus gali pasiekti ir nenutraukdama veiklos, o tiesiog didindama energijos vartojimo efektyvumą. Viceministrė paantrino, jog vien jog vien energijos taupymo tikslų nustatymas ir stebėjimas leidžia sutaupyti iki 10 procentų energijos.

Antrojoje konferencijos diskusijoje „Energetinis efektyvumas ir INDUSTRY 4.0 pramonės įmonėse“ dalyvavo LPK tarptautinis inovacijų ekspertas bei UAB „Pažangios inovacijos“ direktorius Gintaras Vilda, SBA Grupės IT direktorius Vaidas Paulauskis (IKEA produkciją gaminančiose SBA grupės gamyklose diegiantis Pramonė 4.0 ir energetinio efektyvumo sprendimus), bei UAB „Energy Advice“ vadovas dr. Vytautas Šiožinys.

V. Šiožinys atkreipė dėmesį, kad nors įrenginių parametrai ir sistemos darbas detaliau analizuoti pradėti palyginti neseniai, būtent tai leidžia suprasti realią situaciją apie gamybą ir nustatyti atvejus, kai energija suvartojama nepagrįstai. Procesų stebėsena sukuria daug duomenų, kuriuos būtina analizuoti. Jam antrindamas, G. Vilda pastebėjo, kad šiuo metu rinkoje matyti mažiau pasipriešinimo inovacijoms, daugiau susidomėjimo, tačiau neretai pasigendama supratimo, kaip įgyvendinti energijos taupymo sprendimus.

„Priešingai populiariai nuomonei, nepakanka pakeisti energijos šaltinį, jog taptum „žalias“. Svarbu žvelgti į patį energetinį procesą. Energijos sutaupymai turi atsispindėti gamybos kaštuose. Negana to, jog sugebame veikti efektyviai, reikia gebėti tą efektyvumą ir pamatuoti“, – pabrėžė G. Vilda.

Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai pristatė Klimato kaitos programos, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos ir Modernizavimo fondo finansavimą tvariam verslui. Visus šiuo metu paskelbtus bei artimiausiu metu planuojamus skelbti kvietimus galite rasti svetainėje www.apva.lt

Šiemet Kaune pramonės įmonių atstovai jau turėjo progą sužinoti, kaip parengti investavimo strategiją, formuluoti technines užduotis ir iškelti tikslus įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo, technologinio efektyvumo didinimo ir CO2 neutralumo projektus, taip pat gilino žinias šaldymo sistemų bei ventiliacijos sistemų darbo efektyvumo didinimo srityje. Tai viena sudėtinių LPK kartu su partneriais įgyvendinamo integruotojo projekto veiklų, kuriomis siekiama, kad Lietuvos pramonė taptų žalia ir taupanti energiją.

Energetinio efektyvumo konferencijos dalyvių pranešimai:

 

FACEBOOK

Artimiausi renginiai