Lpk Logo Lt

EK įvardytiems Lietuvos ekonomikos iššūkiams spręsti būtinas kompleksinis požiūris priimant sprendimus 

2019 06 06

Tęsiantis Europos semestrui – kasmetiniam ES ekonominės ir fiskalinės politikos koordinacijos ciklui – šiandien EK atstovai pristatė Lietuvai skirtus ekonominės politikos prioritetus. Šiame etape pateiktas dar detalesnis Lietuvos struktūrinių problemų turinys bei konkreti rekomendacijų specifika.

Europos Komisija atkreipia dėmesį į pagrindines veiklos sritis Lietuvai ir pateikia konkrečias šaliai skirtas rekomendacijas: ekonomikos augimui reikalinga palankesnė mokestinė sistema, skubiai reikalingos investicijos į švietimo sistemą. Su investicijomis susijusią ekonominę politiką būtina orientuoti į inovacijas, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, tvaraus transporto ir energijos jungtis, atsižvelgiant į regioninius skirtumus. Skatinti našumo augimą gerinant viešųjų investicijų veiksmingumą. Sukurti nuoseklią mokslo ir verslo bendradarbiavimo rėmimo sistemą ir konsoliduoti mokslinių tyrimų ir inovacijų įgyvendinimo agentūras.

Daugiausia dėmesio skirta faktui, jog Lietuvoje, nepaisant įvairių priemonių kovoti su šešėline ekonomika, mokesčių surinkimas išlieka žemas, o PVM atotrūkis – vienas didžiausių ES. 2017 metais apmokestinimas Lietuvoje (29.8 proc. BVP) buvo vienas mažiausių tarp EBPO valstybių ir 4,4 procentais atsiliko nuo labiausiai išsivysčiusių valstybių klubo vidurkio.  Pasak Komisijos, neišnaudojamos galimybės surinkti mokesčius iš šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonominiam augimui, tokių kaip nekilnojamasis turtas ar automobiliai. Visa tai riboja viešuosius išteklius ir daro mokesčių sistemą mažiau teisingą.

„Paskelbtose Europos Komisijos rekomendacijose Lietuvai į  daugelį problemų – būtinybę plėsti mokesčių bazę, daugiau investuoti į švietimą ir inovacijas, gerinti kokybę ir efektyvumą, mažinti socialinę atskirtį –  EK atkreipia dėmesį jau ne pirmi metai, kas rodo, jog kai kuriose sektoriuose Lietuva vis dar nepasiekia reikiamos pažangos. Pramonininkai jau ne vienerius metus valstybės institucijoms teikė savo siūlymus, kaip spręsti šias problemas – nuolat kalbame apie tai, kad būtinos struktūrinės reformos, skatinančios tvarų ekonominį vystymąsi.  Man atrodo, kad mes vis pamirštame, kad tvarus valstybės ekonominis augimas priklauso nuo trijų faktorių – finansų, žmonių ir konkurencinės aplinkos. Valstybė iki šiol neturi apsibrėžusi aiškios valstybės ekonominio augimo ir konkurencingumo perspektyvos bent jau 10 metų į priekį. Tai labai svarbu, nes gerai išvystytos socialinės sistemos įmanomos tik augančiose ir sveikose ekonomikose, o šiandieninės socialinės problemos gali būti išspręstos tik užtikrinus sąlygas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui,“ – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Apie problemas kalbama jau ne vienerius metus

Toliau ataskaitoje buvo įvardintos tos pačios problemos, apie kurių sprendimo būtinybę verslas kalba jau keletą metų: regioniniai skirtumai, švietimas pagal darbo rinkos poreikius ir būtinybė didinti investicijas į produktyvumą.

Regioniniai skirtumai Lietuvoje yra platesni nei ES vidurkis ir per pastaruosius du dešimtmečius jie tik išaugo. Komisijos vertinimu būtinos pro-aktyvios pažeidžiamų grupių įtraukties strategijos, tačiau pabrėžia, jog jos yra veiksmingesnės, kai derinamos kartu su aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis. Dėl demografinių veiksnių ateityje mažėjant dirbančiųjų skaičiui bus ypač svarbu, kad jų įgūdžiai ir išsilavinimas atitiktų darbo rinkos poreikius ir leistų dirbti našiai – tam reikalingas aukštos kokybės švietimas. Vidurinių ir aukštųjų mokyklų tinklui neprisitaikant prie mažėjančio mokinių skaičiaus, užtikrinti kokybiškas švietimo paslaugas darosi vis sudėtingiau. Suaugusiųjų mokymo intensyvumas Lietuvoje gerokai atsilieka nuo ES vidurkio.

LPK prezidentas pažymi, kad verslas nuolatos kalba apie būtinybę atnaujinti švietimo sistemą, nes kol kas ji nėra pasiruošusi sparčiam žmonių perkvalifikavimui ir nesuteikia žmonėms žinių, kaip maksimaliai išnaudoti naujų technologijų teikiamas galimybes, kaip atnaujinti savo kompetencijas. Norėdami išlikti konkurencingi pasaulio rinkose, turime spėti su globaliomis skaitmenizavimo tendencijomis, o tam reikia užtikrinti, kad Lietuvos politikai keistų požiūrį į švietimą, sąlygas inovacijoms ir technologinį pramonės atsinaujinimą, glaudesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą – ir čia mums būtina keisti ir mokslo požiūrį į bendradarbiavimą su verslu.

Faktas, jog Lietuva neturi nuoseklios mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos taip pat susilaukė kritikos. Tai lemia situaciją, kurioje investicijos į MTEP Lietuvoje išlieka mažesnės (0.89 proc. BVP) nei vidurkiai ES (2 proc.) ar kitose kaimyninėse šalyse (Estijoje 1.29 proc.). Dar daugiau, privataus sektoriaus dalis sudaro vos 0.32 proc., Estijoje – 0.61 proc. Šios investicijos padidintų produktyvumą, kuris, nepaisant pastaruoju metu vykusio augimo, išlieka gerokai mažesnis už ES lygį. Apskritai, informacinių ir ryšių technologijų specialistų trūkumas rodo, kad reikia investuoti į skaitmeninius įgūdžius, kurie palaiko konkurencingumą, inovacijas ir Lietuvos gebėjimą įsisavinti technologijas. Tokiu būdu būtų skatinamas perėjimas prie žinių ir didesnės pridėtinės vertės ekonomikos.

R.Dargio nuomone, reikalingos ir priemonės, skatinančios verslą investuoti į naujus efektyvius gamybos procesus, nes tai užtikrina didesnį pridėtinės vertės kūrimą ir darbo kaštų mažinimą, kas savo ruožtu įtakotų ir kainų kilimą. Reikalingas aiškus planas, kaip mūsų didesnę dalį įmonių –   smulkias ir vidutines – pastatyti  ant ketvirtosios pramonės revoliucijos bėgių, nes tai svarbiausias mūsų ekonomikos tvarumo klausimas. Dėmesys inovacijoms ir aukštos pridėtinės vertės gamybos apimčių didinimui yra tiesiogiai susijęs su mūsų ekonomikos tvirtėjimu –  tai pridėtinė vertė, įplaukos į biudžetą, mokesčių lygis ir t.t., kas turės tiesioginį teigiamą poveikį kiekvieno mūsų žmogaus gerbūviui.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir verslo asocijuotos struktūros Lietuvoje  sutaria, kad pramonės skaitmeninimas ir technologinis atsinaujinimas  yra vienas iš esminių veiksnių, stiprinant valstybės konkurencingumą ir didinant produktyvumą, o taip pat tai pagrindas kurti aukštos  pridėtinės vertės produktus.  Bet, kad visa tai duotų norimų rezultatų, valstybėje turi būti pasiekta visų dedamųjų sinergija  –  verslas tam turi būti pasirengęs, o politikai ir sprendimų priėmėjai turi sutarti, kad tai ilgalaikis valstybės tikslas, į kurį turi būti orientuojamasi priimant sprendimus dėl mokesčių ir verslo aplinkos, švietimo sistemos reformos ir darbo rinkos klausimų, ir kt.

 

Susijusios naujienos

E. Stonkutė: Kinijos iššūkis Europai

2024 03 27
Egle Stonkute 2 Scaled 1

V. Janulevičius: Du scenarijai, arba kodėl šį pavasarį mu...

2024 03 21
Eugene Zhyvchik Utcj1rkzsxo Unsplash

Keičiasi Lietuvos pramonininkų konfederacijos administrac...

2024 02 19
Admin Ajax
Archyvas, ekonomika, Europos Komisija, lpk, Pranešimai žiniasklaidai, rekomendacijos, Visos naujienos"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"signature":"9874198ac12149bb29a3740491eeb18e","user_id":2,"time":1711471143,"lang":"lt","post__not_in":[2654],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, ekonomika, Europos Komisija, lpk, Prane\u0161imai \u017einiasklaidai, rekomendacijos, Visos naujienos","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="501">

Įrašykite paieškos frazę: