Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pristatė savo narių gruodžio mėn. ekonominę apžvalgą. Pasaulinis ekonomikos augimas iki 2021 m. pabaigos sieks 5,6 proc., 2022 m. sulėtės iki 4,5 proc., o 2023 m. – 3,2 proc., nes sumažės vyriausybių parama. EBPO vertinimu, pasaulinė COVID-19 pandemija ir naujos viruso atmainos didina ekonomikos atsigavimo vėlavimą ir lemia tiekimo trūkumus, o tai savo ruožtu lemia infliaciją.

EBPO prognozuoja, kad infliacija didės tol, kol išliks pasiūlos apribojimai. BVP ir užimtumas ir toliau augs,  o infliacijos spaudimas gali trukti ilgiau. Pagrindinis politikos prioritetas išlieka vakcinacija ir, kad vakcinos būtų kuo greičiau paskirstytos visame pasaulyje, įskaitant revakcinacijas. Dokumente pabrėžiama, kad svarbu yra panaudoti visas politikos priemones, galinčias toliau skatinti pasaulio ekonomikos atsparumą ir atkurti jos dinamiškumą.

„Omicron“ ir kitos COVID-19 atmainos didina ekonomikos atsigavimo vėlavimą ir įtakoja tiekimo trūkumus, o tai savo ruožtu lemia infliaciją. Dėl to, Lietuvos pramonininkų konfederacijos nuomone, esant neaiškumams dėl naujų pandemijos atmainų suvaldymų, visiškai nesureguliuotiems tiekimo trikdžiams ir augant žaliavų bei komponentų  kainoms, tikėtis spartaus ekonomikos augimo kitais metais nereiktų.

EBPO teigimu, Lietuvos ekonomika sparčiai atsigavo po pandeminio šoko – 2021 m. Prognozuojamas BVP augimas  gerokai viršys 5 proc., o 2022 m. ir 2023 m. vidutiniškai augs 3,7 proc. Prognozuojama, kad nedarbas palaipsniui mažės iki prieškrizinio lygio. Tačiau pandemijos svyravimai temdo atsigavimo perspektyvas. Didesnės naftos kainos turės įtakos infliacijai ir didins spaudimą kainoms.

Padidėjęs pasitikėjimas paskatino verslo investicijas, palaikomas viešųjų investicijų ir namų ūkių išlaidų. Privačiam vartojimui taip pat padėjo išaugusios santaupos, sukauptos per uždarymą, ir didelis atlyginimų augimas. Apžvalgoje teigiama, kad fiskalinė politika ir toliau remia ekonomikos atsigavimą, tačiau labiau tikslingiau. Tai yra tinkama siekiant užtikrinti paramos veiksmingumą ir padėti atkurti fiskalinius rezervus. Siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamas grupes, būtina toliau didinti socialines išmokas. Skaitmeninių įgūdžių stiprinimas pasitelkiant labiau reaguojančią švietimo sistemą ir veiksmingas mokymo programas yra labai svarbus veiksnys siekiant produktyvumo augimo atsigavimo laikotarpiu. Reikia šalinti regionines skaitmeninės infrastruktūros spragas.

LPK nuomone, esmine problema, kuri ilguoju laikotarpiu tikrai neigiamai atsilieps mūsų ekonomikos augimui, išlieka darbuotojų trūkumas ir dėl to sparčiai augančios algos. 28 proc. pramonės įmonių nurodo, kad darbuotojų trūkumas yra pagrindinis veiksnys neleidžiantis įmonėms didinti savo gamybos apimčių – tokio aukšto rodiklio Lietuvos istorijoje dar nebuvo. Darbo produktyvumas ir tolia augo žymiai lėčiau nei atlyginimai, todėl ilguoju laikotarpiu Lietuvos konkurencingumas nuo to nukentės.

Lietuva susiduria su iššūkiais formuojant vieningą ir aiškią migracijos politiką, kuri spręstų tiek darbuotojų trūkumo, tiek su demografine Lietuvos situacija susijusias problemas. Trūksta darbuotojų įvairiuose sektoriuose, įvairiose pozicijose. Rinkoje trūksta tiek aukštos kvalifikacijos, tiek ir profesinį išsilavinimą turinčių darbuotojų ir netgi nekvalifikuotų darbuotojų, kuriuos šiai dienai atsivežti iš užsienio ir įdarbinti yra sudėtinga. Pandemija situaciją dar paaštrino. Nekvalifikuotų darbuotojų trūkumas  ženklia dalimi šiuo metu yra kompensuojamas komandiruojant juos iš kaimyninių šalių ir dėl tokios valstybės politikos yra prarandamos potencialios papildomos pajamos į valstybės biudžetą.

LPK nuomone, tiek verslui, tiek vyriausybei yra būtina labai rimtai įvertinti EBPO ekonomistų perspėjimą, kad COVID-19 viruso „Omicron“ atmaina gali paskatinti veiksnius, kurie sulėtins ekonominį augimą ir kartu paskatins infliaciją, o tai sulėtintų pasaulinės ekonomikos atsigavimą po krizės.

FACEBOOK

Artimiausi renginiai

04 Feb

Nuotolinis seminaras:...

  • Nuotolinis seminaras: ,,Gamybinių įmonių skaitmeninė transformacija: technologinio ir energetinio efektyvumo didinimas“