Sutapimas – išsamius Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pasiūlymus naujajai Vyriausybei, apie tai, kaip efektyviau prisidėti prie ekonomikos transformacijos bei esamų sektorių problemų sprendimo, ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų Lietuvai pateikimą skiria vos pusdienis. Ne sutapimas – abejuose galima atrasti daug panašių akcentų.

Nenuostabu – apie daugelį aspektų verslo bendruomenė Lietuvoje kalba jau ne vienerius metus, kaip ir ne vienerius metus tarptautinių organizacijų rekomendacijose ir įvairiuose indeksuose atsispindi tam tikri mūsų šalies ekonomikos „skauduliai“. Pasitelkiant šiemet įvairiuose kontekstuose dažnai sutinkamas sveikatos srities analogijas – atkreipiame dėmesį į tris receptus, kuriuos Lietuvai išrašo ne tik tarptautinis EBPO  „konsiliumas“, bet ir didžiausia asocijuoto verslo organizacija Lietuvoje.

Pirmiausia, valstybės pagalba verslui ir ekonomikai turi tęstis toliau. Pagal EPBO, Lietuvos ekonomika 2020 m. susitrauks 2 proc., šiek tiek daugiau nei prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (1,8 proc.).  Svarbiausia žinia naujajai Vyriausybei yra tai, kad ankstesnės Vyriausybės vykdyta skatinamoji fiskalinė politika leido sušvelninti pandemijos sąlygotą ekonomikos kritimą. ESTEP atliktas makroekonominis skatinamosios fiskalinės politikos įvertimas parodė, kad dėl intervencijų Lietuvos BVP galimai krito 5,4 proc. mažiau nei būtų be tokios paramos. INVEGOS teiktos paskolos, VMI ir Sodros taikytas mokesčių atidėjimas, Užimtumo tarnybos teiktos subsidijos už prastovas bei kitos priemonės leido verslui išgyventi ir svarbiausia užtikrino aukštus tiek verslo, tiek gyventojų lūkesčius dėl ateities. Santykinai mažas eksporto sumažėjimas bei po pirmosios bangos greitai atsistatęs privatus vartojimas buvo pagrindiniai Lietuvos ekonomikos garvežiai. Tačiau išliekant dideliam neapibrėžtumui dėl antrosios bangos poveikio ekonomikai, EPBO ir LPK siūlo pratęsti dosnią skatinamąją politiką, siekiant išlaikyti aukštus verslo ir gyventojų lūkesčius. Skatinamoji politika ilgai tęstis negali, todėl suvaldžius pandemiją, naujajai Vyriausybei reikės numatyti ilgalaikius tikslus ir priemones valdžios sektoriaus skolos mažinimui.

Antra, būtina numatyti finansines paskatas skatinančias įmones investuoti į gamybos proceso transformaciją. EPBO ataskaitoje pažymi, kad pastaraisiais metais sparčiai vykdyta minimalios mėnesinės algos kėlimo politika bei bendrai kylantis vidutinis darbo užmokestis, viršijantis produktyvumo augimą, lėmė mažėjantį Lietuvos įmonių konkurencingumą. LPK skaičiavimais, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pramonės sektoriuje darbo našumas, palyginamosiomis kainomis, nuo 2015 m. išaugo 6,3 proc., o atitinkamu laikotarpiu darbo užmokestis, palyginamosiomis kainomis, – 17,4 proc.  Didesnės privačiosios ir viešosios investicijos į Lietuvos ekonomiką yra būtinos, siekiant padidinti Lietuvos įmonių produktyvumą ir konkurencingumą. Būtina numatyti priemones didinančias paskatas įmonėms investuoti į robotizaciją, skaitmenizaciją, inovacijas ir žaliąsias technologijas. Vienas iš LPK siūlomų sprendimų – įvesti Estijoje ir Latvijoje jau taikomą 0 proc. tarifą reinvestuojamam pelnui.

Trečia, turi būti užtikrinamos vienodos konkurencinės sąlygos privačiam verslui ir valstybinėms įmonėms. EPBO savo tyrime atkreipia dėmesį į problemą, kad pastaraisiais metais auga valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių skaičius bei apimtis. EBPO duomenimis, Lietuvoje valstybės ir savivaldybių apimtis ekonomikoje yra ketvirta pagal dydį tarp EPBO šalių. Palyginimui, 2013 m. buvo septinta. Jeigu viešojo kapitalo įmonės veikia toje pačioje srityje, kaip ir privataus kapitalo įmonės, šioms įmonėms neturėtų būti sudaromos privilegijuotos sąlygos, jos turi turėti aiškią teikiamų paslaugų kainodarą bei skaidrią atsakomybę prieš akcininkus ir kitus rinkos dalyvius. Kitu atveju šių įmonių veikimas tik iškraipo konkurenciją. EPBO duomenimis Latvijoje ir Estijoje situacija yra žymiai geresnė nei Lietuvoje. Valstybė ūkinėje veikloje turėtų dalyvauti tik tais atvejais, kai egzistuoja rinkos nepakankamumo situacija, o valstybės veikimas atitinkamoje situacijoje turi būti proporcingas, t. y. pasirenkant mažiausiai konkurenciją iškraipantį būdą. EPBO teikia griežtesnę rekomendaciją – šios įmonės turėtų būti parduotos privatiems investitoriams, jeigu nėra objektyvių priežasčių valstybės dalyvavimui versle.

Be abejo, Lietuvos ekonomikos „skaudulių“, kaip ir priemonių, reikalingų jų likvidavimui, yra kur kas daugiau. Tačiau nesilaikydami šių trijų esminių rekomendacijų, rizikuojame įstrigti vadinamuose „pajamų spąstuose“, į kuriuos patenka vis daugiau išsivysčiusių valstybių. Lietuvos ekonomikos transformacija į žalią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką turėtų būti pagrindinis naujosios Vyriausybės prioritetas.

Titas Budreika, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistas-analitikas

FACEBOOK

Artimiausi renginiai